Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: imti.

Antraštė:

im̃ti

Straipsnelis:

Ši šaknis [rėp-, rep-] latvių kalboje yra visiškai išnykusi, tačiau šioje semantinėje srityje atsiradus dideliam skaičiui sinonimų ir beveik sinonimų, kaip ir lietuvių kalboje, [71 išn.: Žr. LVSV, s. v. ņemt, apņemt ir Lyberio, s. v. apim̃ti, kur nurodoma aprė́pti. Baltų kalbų areale bendresne reikšme sąvokai ‘imti’ nusakyti, atrodo, yra vartojama žodis im̃ti, la. jem̃t (bet dažnesnis ņem̂t), pr. īmt, kuris turi atitikmenis daugelyje kitų ide. arealų (Fraenkel LEW, 184t.; ME II, 110, 897–899; Trautmann BSW, 346; [...] Toporov, I–K, 47–49)] problemiška nustatyti rė́pti tipo atitikmenį.

Šaltinis:

Ademollo Gagliano 1992, 155

Antraštė:

imu

Straipsnelis:

[Pateikiu žodžius (jeigu jų šaknis gerai žinoma ir kitose ide. kalbose, jie rašomi skliausteliuose), būdingus vien tik slavų ir baltų kalboms:] (lie. imù = bažn. sl. ЬМѪ).

Šaltinis:

Endzelīns DI II, 339

Antraštė:

im̃ti

Straipsnelis:

īmt 63,₅ ‘imti’ [ir kt.] [227] : lie. imù (arba emù bei jemù Jonikas, Pagramančio tarmė), ėmiaũ, im̃ti, la. trm. jimt, s. sl. ИМѪ, ѨТИ, lo. emere ir kt. žr. Walde Pokorny I, 124.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 227–228

Antraštė:

im̃ti

Straipsnelis:

Germ. niman neturi nieko bendra su lo. emō. Atitikmenys su e- žodžio pradžioje yra s. sl. imǫ, lie. imù, im̃ti. Lotynų kalba padeda nustatyti tikrąją emō reikšmę – ‘išimti, paimti’; eximo [86] ‘išimti dalį’, eximius atitinka éxokhos reikšmę; lo. ‘imti’ < ‘traukti, išimti’ neturi jokio ryšio su germ. ‘imti’ < ‘gauti, priimti’. [...] [135] Senieji dar žinojo, kad emō reiškia ‘imti’: antiqui emere dicebant pro (Festus). Išlikę atitikmenys tai patvirtina: lie. imù (praes.), air. ar-fo-emat ‘jie ima’; ar- ir -fo- – veiksmažodiniai priešdėliai. Šią reikšmę turi ir lo. demo ‘išimti’, sumo ‘pašalinti’, promo ‘gaminti’; emo pirmiausia reiškė ‘imti’, o vėliau ‘gaminti’.

Šaltinis:

Benveniste 1969, 85–86, 135

Antraštė:

im̃ti

Straipsnelis:

Laikydamasis nuomonės, kad „judrusis“ s (iš pradžių, matyt, tam tikras prefiksas) galimas taip pat pozicijoje prieš balsį, T. Siebsas kilmės atžvilgiu tapatino ide. šaknis *em- ‘imti, atnešti, atgabenti’ (lo. emō, lie. imù, ėmiaũ, s. sl. imǫ ir *sem- ‘semti (schöpfen)’ (lie. semiù, sémti, sámtis, sámstyti, lo. simplum ‘kas paprasta, nesudėtinga’ [ir kt. pvz.]). Semantiniu atžvilgiu toks siejimas būtų visai be priekaištų, bet fonetiškai per daug sudėtingas. Svarbiausia, kad veiksmažodžiai im̃ti (ìma, ẽma) ir sémti (sẽmia), kaip matyti iš jų bendraties formų intonacijos, seniau yra buvę skirtingų struktūrų (aniṭ ir seṭ), vadinasi, ir skirtingos kilmės.

Šaltinis:

Karaliūnas 1990a, 129

Antraštė:

im̃ti

Straipsnelis:

[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų kalbų vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą [t. y. archajiškas leksemas, reikšme ir forma visiškai sutampančias su giminiškų kalbų pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbos raidoje.] Imti. Lie. im̃ti, imù, ėmiaũ yra giminiškas su s. sl. jęti, ьmǫ ‘paimti’, lo. emō, emi ‘perku’ ir t. t. Čia dėmesį atkreipia išimtinis baltų apofoninis santykis – nykstamojo laipsnio praes. (im-) ir pilnojo laipsnio praet. su antriniu pailginimu (em- ≥ ėm-). Tarmėse yra e: praes. (j)emù, la. jȩmu. Pr. formos: imt, 1 sg. imma, 3 praet. immat-s greta immi-ts. La. bendrinėje kalboje lyginamo veiksmažodžio formos ņem̂t, ņemu, ņêmu yra naujos, atsiradusios dėl jem̃t kontaminacijos su giminišku nem̂t (go. niman ‘paimti’).

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 238

Antraštė:

im̃ti

Straipsnelis:

Pr. īmt ‘imti’ siejama su lie. im̃ti, la. jem̃t, taip pat nem̂t; s. sl. ѨТИ, slov. jéti; s. č. jieti, č. jmouti, slovk. jat’, luž. a. jeć, le. jąć, wziąć, odjąć ir t. t.; kaš. jǫc, jic; r. trm. ять (иму́), ukr. я́ти (йму), bulg. ѝмам, s.-kr. ѝмати (ѝма̑м), slov. imė́ti (imȃm); č. míti (mám), slovk. mat’ (mám, majú), le. imieć (imam; plg. mieć, mam); r. име́ть (име́ю) ir kt.; taip pat trečioji grupė: le. imać (jimam, jimię), č. jímati (jímám); r. има́ть (е́млю), ukr. іма́ти (іма́ю; s.-kr. jèmati (jȅmām, jȅmljēm) ir kt.

Šaltinis:

Топоров ПЯ I–K, 47–49

Antraštė:

im̃ti

Reikšmė:

nehmen, ergreifen, erhalten

Straipsnelis:

Germ. nem-a ‘imti, nehmen’ (go. niman ‘imti, gauti, priimti, empfangen, gaudyti’, s. isl. nema ‘imti, sugriebti, pakelti, paleisti, išvaduoti; priimti, įgauti’, s. ang. niman ‘imti, paimti, atimti, sučiupti’, s. fryzų nema ‘t. p.’, s. saksų niman ‘t. p.’, s. v. a. neman) [358] galime dvejopai aiškinti: pirma, šią lytį laikydami rimavimo žodžiu (Reimvariante) galime gretinti su em- ‘imti, pirkti’; antra, galime lyginti su nem-, tačiau šios leksemos reikšmė yra ‘duoti, geben’. Atsižvelgiant į Triero [...] tyrinėjimus, pirmenybė teikiama antrajai galimybei, o em- laikomas rimavimo žodžiu, plg. 1) emō, -ere ‘imti, pirkti’, oskų per-emust ‘priimti, įgauti, annehmen, zur Kenntnis nehmen’, umbrų emantur ‘turite priimti, sie sollen annehmen’, s. air. do-em ‘uždengtas, apsaugotas’, air-fo- ‘paima’, lie. imù, im̃ti ‘nehmen, ergreifen, erhalten’, trm. dar jemù, s. sl. imǫ, jęti ‘imti, sučiupti’; 2) lo. (H) numerus ‘skaičius, kiekis, daugybė’, s. air. (H) nem ‘dovana, pražūtinga jėga, kietumas’, [359] lie. núoma ‘ko nors nuomojimas, Miete’ la. ņem̂t ‘imti’ geriausiai atitinka germ. lytis, tačiau la. leksemos vokalizmas yra nedėsningas; galvotina ir apie skolinimąsi; gr. νέμω ‘išskiriu, pasisavinu, užvaldau, valdau’, av. nəmah- ‘paskola’. Neaišku, ar čia skirtina s. i. námati ‘lenkia’.

Šaltinis:

Seebold 1970, 357–359

Antraštė:

imti

Straipsnelis:

Ide. kalbų žodžiai, žymintys sąvoką ‘imti’, dažnai giminiški žodžiams, reiškiantiems ‘griebti, ‘čiupti’, ‘laikyti’, ‘nešti’ ir pan., kai kuriose kalbose net nėra griežtų ribų tarp šių sąvokų. Lie. imti, pr. īmt, s. sl. jęti ‘čiupti, imti’, giminiški lo. emere ‘imti, pirkti’, sūmere ‘imti’ < *sus-(e)mere, giminiški s. air. em- (sudurtinis air-fo-emim ‘imti, gauti’) ir t. t. Čia tai pat turbūt priklauso ir la. jemt (j atsirado greičiausiai dėl lie. dial. jimti įtakos; arba la. jemt giminškas s. i. yam- ‘laikyti’).

Šaltinis:

Buck 1949, 744

Antraštė:

ìma

Straipsnelis:

Čia galima pridurti pavyzdžius, kuriuose tematinio esamojo laiko nulinio laipsnio liudijimas ateina iš slavų: s. sl. jeml͡jǫ, imati (< *jьmati) ‘imti’, plg. lie. ìma, pr. immat(s) ‘ima’ (< *(h₁)m̥-é/ó-).

Šaltinis:

Jasanoff 1983b, 69

Antraštė:

im̃ti

Straipsnelis:

žr. priimti

Šaltinis:

Эккерт 1967, 65–66

Antraštė:

im̃ti

Straipsnelis:

Jotvingių emt ‘imti’, plg. lie. im̃ti, pr. īmt, bet la. n̡emt.

Šaltinis:

Zinkevičius 1985b, 72

Antraštė:

imti

Straipsnelis:

žr. paima

Šaltinis:

Smoczyński 2001, 156

Antraštė:

im̃ti

Reikšmė:

nehmen, to take

Straipsnelis:

[Aptariama Derksen (1998) pateikiama pr. tonų distribucija ir diftongų su l, m kirčiavimas]. Pr. īmt ‘nehmen, to take’, plg. lie. im̃ti ‘t. p.’.

Šaltinis:

Schmalstieg 2001b, 143

Antraštė:

im̃ti

Straipsnelis:

[Aptariamos moravų ir baltarusių leksikos paralelės] Moravų jem ‘кемлiвасць’, jemný nůž ‘добра навостраны нож’, jemný ‘кемлiвы хуткi’ ir br. tarm. iм ‘вастрыня’, iмкi ‘востры’, kildinama iš prasl. jьтo̧, ęti, gretinama su lie. imù, im̃ti. Tačiau pagal semantiką galima sieti ir su lie. ùminis, ū́minti, ūmùs.

Šaltinis:

Лучыц-Федарэц 2000, 234

Antraštė:

im̃ti

Straipsnelis:

[Aptariami bl. Cē̆m tipo veiksmažodžiai]. Lie. im̃ti liūdija polinkį išlyginti balsių kaitą, apibendrinant nykstamąjį laipsnį: trm. im̃ti, ìma//imia, ìmė (pan. kaip ir pr. īmt ‘imti’, imsimai ‘imame’). Formos su šaknininiu im atitinka ne tik pr. īmt ‘imti’, immimai ‘imame’, bet ir s. sl. *jьmǫ ‘imu’. Tik la. tarmėse iš bl. *em-/*ēm-/*im- ‘imti’ [ide. *em-/*m̥- (em-, ₑm- ‘nehmen’ Pokorny 310; *h₁em- ‘nehmen’ LIV 209)] suformuotas Cē̆m tipo veiksmažodis jem̃t (em̂), je̹mu, jẽmu (jêmu, (ē). Plg. balsių kaitą atitikmenyse lo. emō, ēmī, emptum ‘imti (kompozituose), pirkti’, dar s. i. yámati ‘laiko’, osk. pert-emest ‘perimet’, pertemust ‘peremerit’, umbr. emantu(r) ‘accipiantur’, het. w-emiyezzi ‘randa’, ú-e-mi-ja-mi ‘ich finde, fasse (randu, griebiu)’.

Šaltinis:

Kaukienė 2007, 231, 234

Antraštė:

im̃ti

Reikšmė:

to take

Straipsnelis:

[Aptariami laringalų metatezės -Hi/u- > -i/uH- atvejai baltų ir slavų kalbose. Tokia metatezė vyko ir žodžių pradžioje, t. p. su *HRC-. Pvz.:] *h₁m̥- (plg. *h₁em- ‘take’): la. trm. jem̃t, prez. 1 a. vns. jȩmu, pret. 1 a. vns. jẽmu šalia lie. im̃ti, ìma, pr. īmt, sl. *jьmǫ̀, *jьmetь, *jętì ‘to take’.

Šaltinis:

Young 2006b, 239

Antraštė:

im̃ti

Straipsnelis:

Lo. perf. ēmī, lie. pret. ė̃mė ‘took’ (inf. im̃ti), s. air. t-pret. ·ét (< *ent < *em-t) kyla iš ide. pailgintojo balsio preterito *h₁ēm-t, kuris pagal kilmę yra senojo Narten prezenso *h₁ēm-/*h₁em- imperfektas. Taip analizuoti yra geriau nei kildinti lo. ēmī iš ide. perfekto *h₁e-h₁om-/*h₁e-h₁m- (tai nepaaiškintų lie. ė̃mė, nes baltų preteritas niekada nekyla iš ide. perfekto), arba lo. ēmī ir lie. ė̃mė kildinti iš 1 sg. *-em-m > *-ēm (kaip lo. uēnī, toch. B śem ‘came’ < 1 sg. *gʷēm < *gʷem-m [Stango dėsnis]).

Šaltinis:

Jasanoff 2012, 128, 133