Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: jura.

Rezultatai

Antraštė:: jūra
Straipsnelis:: Lie. jūra giminiškas su skr. vār-, vāri ‘(visų rūšių) vanduo’. Toch. A wär, B war ‘vanduo’; av. vār- ‘lietus; lietaus vanduo’; s. isl. ūr ‘t. p.’; av. vairi- ‘ežeras, jūra’, gr. οῡ̓ρον, lo. ūrina ‘šlapimas’. Visi šie žodžiai iš ide. šaknies *wer-.
Šaltinis:: Buck 1949, 35

Antraštė:: jūra
Straipsnelis:: Lie. jūra ar pl. jūrės; la. jūra; pr. jūrin (acc. sg.) giminiški su skr. vār-, vāri- ‘vanduo’, av. vār- ‘lietus’, av. vairi- ‘ežeras’, s. ang. wœr ‘jūra’ (retai), s. isl. ver ‘jūra (poet.)’, s. isl. ūr ‘smarkus lietus’.
Šaltinis:: Buck 1949, 37

Antraštė:: jū́ra
Straipsnelis:: Ide. pusbalsiniai sonantai *i̯, *u̯ poziciškai gali būti ir priebalsiai (*y, *v). Armėnų kalboje žodžio pradžioje ide. *i̯ virto ǰ afrikata, o *u̯ – g. *i̯ > ǰ: *i̯uro- > arm. ǰur, -oy ‘vanduo’ [plg. pr. iūrin (acc.), lie. jūra, la. jûra].
Šaltinis:: Джаукян 1982, 40

Antraštė:: jū́ra
Straipsnelis:: Pr. iūrin ‘jūra’ siejama su jū́ra, jū́ros, jū́rios, jū́rė, jū́rės (plg. Szyrw. Dict. 155 ir kt., žr. LKŽ IV, 430–432, 434), dar plg. lie. tarm. juriai; la. jũŗa, jũra, jũre, jùre, jũras, jũŗas; jũres, jūris ‘jūra’, bet ir ‘didelė vandens erdvė’ (retai). Reikia turėti galvoje dar antrinę (perkeltinę reikšmę) lie. jū́ra ‘daugybė’ arba la. jũŗa – ‘daugybė’, ‘minia’. taip pat plg. jūrúoti ‘jaudintis’, ‘siūbuoti’, jūrinti, jùrdinti ‘jaudinti’, ‘erzinti’ ir pan.; jurdyti, r. юри́ть ‘jaudintis’, ‘skubėti’ ir pan. (Даль 4, 1548), ю́ркать, ю́ркну́ть ‘nerti į vandenį’, ukr. юри́ти, наюрити́ся ‘įpykti’, ю́рдá, юрмá ‘minia’, ‘būrys’, bulg. ю̀рват, ю̀рна ‘mestis’, ‘veržtis’, s.-kr. jу́рити ‘lėkti’, ‘ginti’; le. jurzyć (się) ‘nuodyti’, ‘pykti’, ‘jaudinti’, ‘erzinti’ ir kt. Būtina nurodyti abu šaknies variantus – jáuras, jáurė, jaurýnas, jaurỹnė jáuris, jáuražemis; jaurùs ‘klampus’; jaurė́ti, jaurinti, 4, 315–316 ir kt. – bl. jūr : sl. *vyr- < *ūr- (?).
Šaltinis:: Топоров ПЯ I–K, 93–97

Antraštė:: jū́ra
Straipsnelis:: Lie. jū́ra, la. jũra, pr. iūrin acc. sg. f. turi šaknį *ūr-, su kuria susiję: s. isl. ūr ‘smulkus lietus’, lo. ūrīna ‘šlapimas’, alb. hurdhë ‘tvenkinys, kūdra’ (plg. pr. wurs ‘tvenkinys, kūdra’), o kito apofonijos laipsnio s. i. vā́r-, vāri- n., vārī- f. ‘vanduo’, gr. οῡ̓ρον ‘šlapimas’, arm. [orm.!] jur ‘vanduo’. Šis specifinis bl. ‘jūros’ pavadinimas pakeitė seną ide. pavadinimą, kurį matome: s. sl. morje, go. marei (vo. Meer) ir lo. mare. Baltų kalbose šis pavadinimas išliko žodžiuose: la. mare ir lie. mãrios, mãrės pl. ‘įlanka’ (tarmėse taip pat ir ‘jūra’), pr. mary ‘nerija’.
Šaltinis:: Smoczyński 1982, 215

Antraštė:: jūra
Straipsnelis:: Lie. jūra, la. jūra, jūre, pr. iūrin (acc. sg.) ‘jūra’ turi ide. šaknį *au̯er- : *u̯ēr- : *ūr- ‘vanduo, lietus’ [Fraenkel LEW 198; Pokorny IEW 80].
Šaltinis:: Duridanov 1969b, 34

Antraštė:: jū́ra
Straipsnelis:: Lie. jū́ra ‘sea’ gali būti siejamas su sl. ryba ‘fish’, turinčiu šaknies metatezę *ū́r > *rū́ (žr. Jacobson, IJSLP 1 (2), 1959, 268).
Šaltinis:: Schmalstieg 2008, 318

Antraštė:: jūra
Straipsnelis:: Balode, aprašydama onimizaciją baltų hidronimijoje, pirmiausia aptaria geografinius apeliatyvus: la. jūra, lie. jūra, pr. iūrin, plg. arm. jowr ‘ūdens’, alb. hurdē ‘dziļa vieta, dīķis, ūdens krātuve, muklājs’, kilę iš ide. šaknies *aue- ‘slacīt, mitrināt, plūst’. Ta pati šaknis galim ir la. leksemoje avots (Karulis LEV I, 362, 93).
Šaltinis:: Balode 2005, 26