Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
káltas
Straipsnelis:
*káltas lytyje r. kólot ‘grūstuvas’ – su lie. kálti, r. koló ‘hauen etc.’. Lie. káltas (1) ‘Meißel’, atrodo, perėmęs pamatinio veiksmažodžio dalyvio kirtį. Reto (dial.) rusiško žodžio akcentinė klasė savarankiškai, rodos, nenustatoma, bet galima spėlioti, kad čia, kaip káltas atveju, turime reikalų su baritoneze, dėl cirkumflekso galime spėti esant b klasę.
Šaltinis:
Rasmussen 1989, 183
Antraštė:
káltas
Straipsnelis:
Toch. A çalc- ‘± mušti, smogti’ praes. med. çalcanträ (plg. Couvreur [...]). Žinoma, reikia galvoti apie lie. kalù, la. kaļu ‘mušti, kalti’, s. sl. koljǫ ‘kirsti, mušti’, lo. (per)culi, praet. iš (per)cellere (šis su neaiškios kilmės pailginimu, plg. toliau) ‘mušti, smogti’ ir taip pat toch. B çalma ‘ginčas, kivirčas, mūšis’ < ide. *qel-nā; A çalc- konkrečiai kildintina iš veiksmažodinės formos su *-t-, kaip lie. káltas, pr. calte ‘Mark’ (< ‘geschlagenes = geprägtes Geld’). Toch. A çalc- suponuoja ide. *qēl-ti arba *qēl-tē(n) (blogiausiu atveju taip pat galėtume galvoti apie *qēl-di- arba *qēl-dē(n): žr. lo. -cellere, kurį kai kas aiškina, kildindami iš senojo *cel-d-, bet šiuo atveju taip pat reikia atsižvelgti į tokią kilmę kaip *cel-n-.
Šaltinis:
Windekens 1976, 469
Antraštė:
káltas
Straipsnelis:
Pr. calte ‘ženklas, markė (moneta)’ pagal Jēgers BL 1970, 83 siejasi su lie. káltas, kurie anksčiau reiškė ‘nukaltą’, ‘iškaltą’, ir tai semantiškai motyvuoja monetos ir kai kurių kitų dalykų, pagamintų panašia technologija, pavadinimus. Paralelių yra ir slavų kalbose: s.-kr. клá-то ‘trikampis, sukaltas iš lentų ir uždedamas kiaulei ant kaklo’, č. klát ‘rąstas’, ‘rąstgalys’ (: kláti), le. okłot, okłót ‘šiaudų kūlys, lentos, kuriomis apkalama medinė troba’, ukr. колóт ‘kuokštelis šiaudų’, r. околóток (: колоти́ть). Su bl. *kalt(i) geriausiai siejasi r. колоти́ть, kuris išlaikęs ide. *kel- ‘mušti, smogti’ reikšmes.
Šaltinis:
Топоров ПЯ I-K, 180–181
Antraštė:
káltas
Straipsnelis:
Ide. kalbų žodžiai, žymintys sąvokas ‘káltas’, paprastai siejami su žodžiais, reiškiančiais ‘pjauti; iškalti; išgręžti’ ir pan. Lie. kaltas, la. kalts : lie. kalti, la. kalt.
Šaltinis:
Buck 1949, 629
Antraštė:
kal̃tas
Straipsnelis:
žr. skelėti
Šaltinis:
Seebold 1970, 405–406
Antraštė:
kaltas
Straipsnelis:
žr. kaltė
Šaltinis:
Buck 1949, 1184
Antraštė:
káltas
Straipsnelis:
žr. kalti
Šaltinis:
Gołąb 1972, 66
Antraštė:
kal̃tas
Straipsnelis:
[Aptariamos leksinės ‘vakarų šiaurės indoeuropiečių’ kalbų (keltų, italikų, germanų, baltų ir slavų) bendrybės]. Semantinis naujadaras yra *(s)kh₁el- arba *(s)kel- ‘ein krummes Ding drehen, schuldig sein’ (plg. lo. scelus ‘Verbrechen’, go. scal ‘bin schuldig, soll’, skula ‘Schuldner’ ir t. t. bei lie. skelù ‘bin schuldig’, kal̃tas ‘schuldig’ ir t. t.). Įvyko perkėlimas nuo konkrečios reikšmės į moralinę.
Šaltinis:
Oettinger 2004, 185
Antraštė:
káltas
Reikšmė:
chisel
Straipsnelis:
[Aptariami priesagos perkėlimo atvejai (transfert de suffixe) – procesai, kurių metu nauja leksema perima pakeičiamo senesnio žodžio priesagą.] Lie. káltas ‘chisel’ priesaga primena esančią senesniame žodyje *dalb-tan (išlaikytą pr. dalptan EV 536, plg. sl. *dol(b)to > č. dláto, le. dłuto ‘chisel’). Visgi jis greičiau priesagos -tas darinys, nes ši priesaga populiari įrankio reikšmės vedinių darybos priemonė.
Šaltinis:
Petit 2010, 174
Antraštė:
kal̃tas
Straipsnelis:
žr. samtis
Šaltinis:
Vijūnas 2009, 100–104

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas