Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
kas
Reikšmė:
who, what
Straipsnelis:
žr. kai
Šaltinis:
Palmaitis 1986, 309
Antraštė:
kàs
Straipsnelis:
Pr. kas ‘kas’, ‘kuris’ (pron. inter.) kildinamas iš ide. *kᵘ̯o-(s) ir siejamas su lie. kàs, la. kas, s. i. kas, av. kō, s. persų kaš-[čiy], go. ƕas (< *kᵘ̯o-(s)), s. ang. hwā ‘kas’, s. lo. quoi (*kᵘ̯o-ī, kur ī susijęs su pron. demonstr.), sl. *kъto, plg. gen. sg. *kogo, taip pat rekonstruojamas senasis nom. sg. m. *kᵘ̯o-s(-t), plg. s. sl. КЪТО, s. bulg. къто (šalia bulg. кой, mak. koj), s.-kr. тко̏, ко̏, slov. kdo, slovk., le. kto, s. r. къто, r. кто ir kt.
Šaltinis:
Топоров ПЯ I–K, 244–258
Antraštė:
kàs
Straipsnelis:
Lie. kàs, la. kas, pr. kas; s. sl. kъto, r. кто, skr. káḥ, av. kō, gr. πο-, go. hvas, het. kui. Sabaliauskas tos pačios kilmės laiko ir lie. kai̇̃p, kai̇̃, la. ka, kai, pr. kai.
Šaltinis:
Sabaliauskas 1966a, 58
Antraštė:
kàs
Straipsnelis:
Klausiamasis įvardis *kas < *ku̯os vartotas prabaltų epochoje, plg.: lie. kàs, la. kas, pr. kas ir skr. kás, s. persų kaš, frygų hos, go. has, s. sl. kъ-to ir kt. ir jo bevardės giminės vardininko-galininko forma *ka, plg.: pr. ka, s. lie. ka ir go. ha, lo. quod, osk. pud, s. isl. hvat [191...193] Lyginant prūsų ir lietuvių resp. latvių kalbų faktus, galimos išvados, kad: 1) baltų epochoje, kai giminės trinarė sistema, susiformavusi iš ide. dvinarės (aktyvioji / pasyvioji) sistemos, įvardžiu *kas buvo žymimi daiktavardžiai, reiškiami vytiškosios ir moteriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos formomis, o *ka – daiktavardžiai, reiškiami bevarde gimine, ir predikatinės struktūros. Baltų epochoje įvardis *kasbuvo universalios reikšmės įvardis, jis turėjo reikšmes ‘vienas iš visų’, ‘keli iš visų’ ir ‘visi’. Tuo galima paaiškinti jo neutralumą skaičiaus kategorijai. Sprendžiant iš lietuvių ir latvių tarmių ir raštų duomenų, įvardis *kas buvo vartojamas ir būdvardžio, ir daiktavardžio pozicijoje. Kaip būdvardiškasis įvardis, *kas turėjo reikšmes ‘kuris’ ir ‘koks’. Galima išvada, kad baltų epochoje, kai nebuvo būdvardiškųjų konstatacinių / nekonstatacinių koks tipo įvardžių, *kas atliko ir būdvardiškųjų įvardžių funkcijas. Jo daiktavardiškoji funkcija dabartinėse kalbose yra atskirų baltų kalbų įvardžių leksinės ir semantinės struktūros tolesnės evoliucijos rezultatas.
Šaltinis:
Rosinas 1988, 190, 193
Antraštė:
kàs
Straipsnelis:
Frig. kos ‘kas’ < *kᵂos, plg. lie. kàs, s. i. kas, go. hwas ‘kas’, nuo įvardinio kamieno *kᵂo-, plg. gr. πó-θεν ‘iš kur’ ir t. t.
Šaltinis:
Haas 1966, 214
Antraštė:
kàs
Straipsnelis:
Pr. kas 1) klausiamasis įvardis 49₃₂; 2) santykinis įvardis 5₂₆ [ir kt.] : lie. bei la. kas, go. ƕas, s. sl. КЪТО, skr. kaḥ, lo. quod ir kt.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 235
Antraštė:
kàs
Straipsnelis:
Baltų kalbose interogatyvas pr. kas, lie. kàs tarnauja ir kaip reliatyvas.
Šaltinis:
Schmid 1977, 62
Antraštė:
kas
Straipsnelis:
žr. katras
Šaltinis:
Rosinas 1980, 190
Antraštė:
kàs
Straipsnelis:
Nuo savų arm. k. priebalsių perkėlimo dėsnių nukrypstantys dėsniai gali būti aiškinami arba kaip seni skoliniai iš ide. kalbų; žodžiai su tokiais nukrypimais pasitaiko taip pat ir raštų paminkluose: […] (156) 2. Lauktinus ide. p, s ir kᵘ̯ atstoja tarminiai h ar , to nėra Grabaro raštuose […]: […] arm. hov-o(v) ‘kas’, kor-or ‘kuris’ ir hur, h’ur-ur ‘kur (ide. *kᵘ̯o-, *kᵘ̯e-, *kᵘ̯u-; plg. lie. kàs, kur̃).
Šaltinis:
Djahukian 1985, 155t.
Antraštė:
Straipsnelis:
Šaltinis:
Antraštė:
kàs
Straipsnelis:
Jotvingių kar ‘kas, ko’, plg. lie. kàs, la. kas, pr. kas. Raidė r gali būti rašybos apsirikimas.
Šaltinis:
Zinkevičius 1985b, 74
Antraštė:
kas
Straipsnelis:
Pritariama A. Rosino nuomonei, kad egzistavo specifinių fem. ir plur. formų neturėjęs įvardis balt. (masc./ fem.) *kas ~ (neutr.) *kă (BKĮ 192). Tačiau šis įvardis yra išriedėjęs iš senesnės lyties – iš bl.-sl. *kas [nom. (sing.) masc./fem.] ~ [nom.-acc. (sing.) neutr.] *kĭ (…). Iš to įvardžio (klausiamojo ir santykinio) bl. *kas (masc./ fem.) ~ *kă (neutr.) vėliau bus atsiradę: a) įvardis (klausiamasis bei santykinis) ryt. bl. *kas (masc./ fem.) ~ *kă (neutr.); b) įvardis (klausiamasis) vak. bl. *kas (masc./ fem.) ~ *kă (neutr.) ir įvardis (santykinis) vak. bl. *kas (masc.) ~ *kā (fem.) ~ *kă (neutr.); panašius dalykus suponuoja ir pvz. Endzelīns SV 83, Stang VG 243, bet jie, rodos, gerokai pasendina formą vak. bl. *kā (fem.), pagrįstai ją atstatydami iš įvardžio (santykinio) formos pr. (III) quai/ quoi (fem.), nors pastarosios formanto -ai/-oi kilmę ir neteisingai suvokdami.
Šaltinis:
Mažiulis 1994b, 94
Antraštė:
kàs
Reikšmė:
who, what
Straipsnelis:
Het. kuwāpi ‘where’, ‘when’, kuwāpi-kki ‘somewhere’, ‘sometime’ < *kʷo-bʰí formos rodo, jog anatolų kalbos buvo bʰ kalbos, plg. interogatyvinį įvardį ide. *kʷó- ‘who, what’ (s. i. kás, go. ƕas, lie. kàs.
Šaltinis:
Hill 2012, 183

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas