Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
kliepas
.
Rezultatai
Antraštė:
kliẽpas
Straipsnelis:
Kad la.
klàips
, lie.
kliẽpas
, s. sl.
хлѣб
, go.
hlaifs
, s. isl.
hleifr
yra bendros kilmės, kažin ar kyla abejonių, tačiau manoma, kad pastariesiems žodžiams negalima rekonstruoti bendros ide. šaknies, nes jie nepasižymi įprastais bl.-sl.-germ. garsų atitikimais. Šios trijų kalbų lytys neturi patikimų atitikmenų kitose ide. kalbose (pvz., gretinimą go.
hlaifs
: lo.
lībum
‘ragaišis, bandelė’, gr.
κλίβανος
‘tokia krosnis’ A. Valdė ir kiti atmeta). Ir s. sl.
хлѣб
, ir baltų atitikmenys laikomi germanizmais (K. Būga siūlęs lie.
kliẽpas
, la.
klàips
laikyti savais žodžiais, nors vėliau atsisakė savo siūlymo). V. Mažiulis, A. Sabaliauskas linkę šias lytis laikyti nuo seno baltiškomis. Go.
hlaifs
iki šiol neturi patikimos etimologijos, o Būga įrodo, kad lie.
kliẽpas
nėra skolinys iš br. kalbos, o A. Senas – iš s. isl. kalbos, todėl iki šiol vyravusi nuomonė apie minimų baltų žodžių kilmę vargu ar teisinga [31]. Privalome pritarti senajai K. Būgos etimologijai: lie.
kliẽpas
, la.
klàips
gretinti su lie.
sklỹpas
‘gabalas, luistas, kąsnis’,
sklim̃pis
(žemės) ‘t. p.’, (duonos)
sklimbẽlis
‘luistas, duonos gabalas’,
sklim̃pis
‘atpjautas (duonos, lašinių) gabalas’, plg. semantinį modelį ‘pjauti’ → ‘gabalas, luitas’ → ‘duonos ar šiaip valgomo dalyko, maisto gabalas’ → ‘duona’ : vo.
schneiden
‘pjauti’ →
Schnitte
‘kriaukšlė (duonos), luistas’ [ir kt. pvz.] [32]. Atkreipiame dėmesį, kad la.
klàips
reiškia ne tik ‘kepalas’, bet ‘(duonos) kriaukšlys, luistas’ (kaita ‘duonos luitas’ → ‘duona’ yra visiškai įprasta; priešinga kryptis iš viso ar įmanoma); dėl lie.
kliẽpas
ir la.
klàips
plg. lie.
skiedà
– la.
skaîda
‘skiedra’ (
*ei
/
*oi
kaita). Estų kalbos leticizmas
klaip
(Gen. sg.
klaiba
ir
klaibakas
) ‘didelis duonos gabalas’ išsaugojęs seniausiąją žodžio reikšmę. Taigi senoji bl. lytis turėjusi atrodyti
*klaibas
, visiškai atitinkanti pragerm.
*xlaibaz
[33]. Prie aptariamų žodžių reikia pridėti ir la.
klubãks
‘didelis duonos gabalas’. Baltų lytis remiasi ide. šaknimi (be
s
-mobile)
*(s)kel-
/
*(s)kol-
/
*(s)sk-
‘kirsti, pjauti’ (plg. lie.
skélti
, la.
šķel̂t
, r.
колоть
). Germ. ir sl. lytys, kurios negali būti patikimai etimologizuotos savo kalbos duomenimis, ko gero, yra giminiškos bl. žodžiams: bl.
*klaibas
/
*klaipas
/
*kleipas
[34] – prasl.
хлěб
– pragerm.
*xlaibaz
. Jeigu ir skolintasi, tai labai senais laikais ir iš baltų į germanų kalbas, o ne atvirkščiai.
Šaltinis:
Откупщиков 1973
, 30–35
Antraštė:
kliẽpas
Straipsnelis:
E. Fraenkelis savo žodyne tik iškelia prielaidą, kad lie
kliẽpas
‘duonos kepalas’ galįs būti germanizmas ar slavizmas, tačiau aiškiau spręsti nemėgina. Rodos, kad la. trm.
kļiẽba
‘iki galo neiškepusi duona’ < r.
хлеб
liudytų lie.
kliẽpas
esant skolinį iš slavų kalbų. Lie. žodžio priebalsio
-p-
atsiradimas susijęs su tuo, kad r. kalboje skardus priebalsis tariant suduslėja (žodžio gale, kaip Nom. ar Acc. sg.).
Šaltinis:
Rūķe-Draviņa 1957
, 62
Antraštė:
kliẽpas
Straipsnelis:
Lie.
kliẽpas
‘didelis duonos kepalas’, fiksuojamo ir sen. lie. raštuose, ir mūsų dienų tarmėse, kurio artimiausias giminaitis yra la.
klàips
‘duonos kepalas, didelė riekė’ ir su rytų baltų leksemomis kažkaip susijusio slavų žodžio, reiškiančio ‘duona’ (s. bažn. sl.
chlěbъ
, r.
хлеб
, le.
chleb
ir t. t.), kilmė yra neaiški [52]. Šiaip jau juos linkstama laikyti skoliniais iš go.
hlaifs
(
hlaibs
), nors šis germ. žodis iki šiol neturi etimologijos. Remdamasis pirmykšte čia minėtų žodžių reikšme (manau, dėl jos abejonių neatsiranda) ‘(didelė) riekė (duonos)’, manau, kad germ. žodis
*hlaiba-
remiasi ide. šaknimi
*(s)kleip-
resp.
*skleibh-
, reiškiančia ‘plokščiai pjauti’, plg. giminiškus lie.
sklỹpas
m. ‘žemės gabalas, tam tikras žemės plotas’,
sklim̃bas
‘duonos riekė, lašinių bryzas’,
sklim̃bis
,
-io
resp.
sklimbỹs
‘t. p.’; lie.
sklim̃bas
ir t. t. tėra viso labo lie.
sklypas
šaknies variantas su infiksu. Germ. leksemai
*hlaiba-
pasiūlyta etimologija ne iki galo paaiškina rytų baltų
*klaipas
ir sl.
chlěbъ
. Neaiškus bl. ir sl. žodžių tarpusavio santykis. Žodžiai fiksuojami gretimuose plotuose, morfologiškai ir fonetiškai labai panašūs, o ir reikšme iš esmės nesiskiria, todėl negalime bl. ir sl. leksemų atskirti. Ką tik išdėstyti samprotavimai įgalina bl. ir sl. žodžius gretinti su germ.
*hlaiba-
. Pritariu tų lingvistų nuomonei, kurie sl.
chlěbъ
laiko germanizmu. Pastarasis iš sl., finams tarpininkaujant (spėju, kad kadaise tarp bl. ir sl. buvo įsiterpę finai), patenka į rytų bl. kalbas (lie.
kliẽpas
, la.
klàips
yra finų slavizmo
*chlaiba-
tęsiniai).
Šaltinis:
Otrębski 1966b
, 52–53
Antraštė:
kliepas
Straipsnelis:
Lie.
kliepas
, la.
klaips
germaniškumu suabejojo dar V. Mažiulis, siejęs juos su šaknimi *
klei
-, randama lie.
kleipti
,
kleivas
, la.
kleivs
, lie.
šleivas
, ir teigė, kad baltų
kl
- gali būti kildinama iš ide.
kl
-, atspindinčio ir go.
hlaifs
. Jei lie.
kliepas
nėra skolintas iš slavų, tai
kl
- buvimą sateminėse baltų kalbose galima paaiškinti dėsningumais; kaip ir
kvietys
istorijoje. [Dar žr. kvietys]
Šaltinis:
Kuzavinis 1967b
, 102
Antraštė:
kliẽpas
Reikšmė:
Laibbrot
Straipsnelis:
Lie.
kliẽpas
‘Laibbrot’ K. Būga laikė skoliniu iš šiaurės germanų kalbų, S. Festas, A. Sabaliauskas laikė slavizmu, P. Skardžius – germanizmu. Pasak Balaišio,
kliẽpas
yra skolinys iš go.
hlaifs
, manoma, kad jau pirmajame šimtmetyje buvo *
hleifs
, iš jų – lie. *
kleipas
. Vėliau *
ei
virto
ie
. Jei
kliepas
būtų paskolintas iš slavų kalbų, būtų atsiradusi forma *
kliẽbas
arba *
klebas
. Galbūt diftongas
ai
latvių kalboje atitinka lie.
ie
: la.
klaips
, lie.
kliẽpas
.
Šaltinis:
Balaišis 1994
, 10–12
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas