Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kunigas.

Antraštė:

kùnigas

Reikšmė:

Priester, Geistlicher

Straipsnelis:

Skaitydami E. Fraenkelio žodyne pateiktą lie. kùnigas etimologiją, prisiminkime neišspausdintą A. Klimo disertaciją: Primitive Germanic *kuningaz und its Spread, Univ. of Pensylvania, Philadelphia, 1956. A. Klimas daro išvadą, kad lie. kunigas yra apie 1200 m. perimtas iš Livonijos vok. kalbos, o dažnai cituojamas lie. kùningas raštuose pirmą kartą fiksuojamas 19 a. ir būtent kaip vėlyvas v. ž. vedinys (plg. dar rec.: Germanisch-romänisches Monatsschrift 1953, XXXIV, 343t.)

Šaltinis:

Senn 1958, 597

Antraštė:

kùnigas

Straipsnelis:

Anot L. Latkovskio (Latkovskis L., Zvīdru vōrdi myusu volūdā. Ōlūts rokstu krājums IV, Daugavpils: VI. Kōča izdevnīceiba, 1943) la. kungs ‘ponas, Herr’ esąs skolinys iš šv. kalbos. Šitas žodis kitose kalbose skamba: lie. kunigas (anot E. Fraenkelio (LEW, 310) lietuvių kalba lyties kuningas nepažįsta), pr. konagis, est., suom. kuningas. E Fraenkelis visus pastaruosius žodžius laiko germanizmais ir nurodo, kad lie. kunigas skamba vienodai su tuo pačiu s. v. a. žodžiu. Zeversas (Sehwers J., Die deutschen Lehnwörter im Lettischen, Zürich, 1918) spėja, kad minėtasis žodis dar priešistoriniais laikais esąs perimtas į la. kalbą [16]. Vargu ar begalima patikimai pasakyti, iš kur į atskiras kalbas aptariamasis žodis yra patekęs, nors artimi skandinavų apgyvendinti rajonai tarsi liudytų skandinavišką la. kungs ir kt. kilmę. Be abejonės tik lie. bei pr. žodžiai yra skoliniai iš vok.

Šaltinis:

Backman 1985, 15–16

Antraštė:

kùnigas

Straipsnelis:

[Priminsiu tuos le. kalbos baltizmus (žr. Лаучюте, Словарь балтизмов в славянских языков, 1982), kurie le. kalbos tekstuose vartojami rečiau:] le. kunigas (p. 80) ‘dvasiškis’ : lie. kùnigas, seniau – ‘kunigaikštis’.

Šaltinis:

Safarewicz 1983, 350

Antraštė:

kùnigas

Straipsnelis:

Pr. konagis ‘karalius’ Hirtas, Beiträge zur Geschichte der deutschen Sprache und Literatur 1898, XXIII, 344–349, priskyrė prie seniausių germanų skolinių, taip pat ir lie. kùnigas, la. kùngs (p. 349–351). Jų pagrindu eina forma kunig, plg. v. v. a. kṻnic, künec. Būga RR II, 91–93 manė, kad rytų bl. šiuos žodžius pasiskolino apie 1200 m. Ir tai atrodo tikėtina.

Šaltinis:

Топоров ПЯ K–L, 126

Antraštė:

kùnigas

Straipsnelis:

[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų (lie., la., pr.) vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą [t. y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų k. pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskirų baltų kalbų raidoje.] Valdovai buvo vadinami žodžiais, pasiskolintais iš kaimynų kalbų. ‘Karalius’ lie. karãlius ≤ br. korólь, o la. ķẽniņš iš v. vok. könink. Vokiečių kunigaikštis vadinosi pr. konagis, lie. kùnigas, la. kùngs – pagal vok. kunig. Dabar lietuviai turi kùnigas ‘dvasininkas’ greta kunig-áikštis (demin.), kurie nukopijuoti pagal atitinkamus le. kalbos žodžius. Tačiau la. kùngs – tai ‘ponas’ apskritai.

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 232

Antraštė:

kùnigas

Straipsnelis:

Ide. kalbos žodžiai, reiškiantys ‘kunigas, šventikas’, dažnai susiję su sąvoka ‘šventas’, ‘dievas’, ‘aukoti’, ‘tėvas’, ‘vyresnis’, ‘karalius’ ir t. t. Lie. kunigas = la. kungs ‘ponas, šeimininkas’, s. sl. kŭnęzĭ ‘princas’ ir t. t. < germ. *kuningas = s. v. a. kuning, ir t. t. (‘karalius’, pirminė reikšmė ‘kilmingos kilmės’). Semantinė raida ‘kilnus, ponas’ → ‘šventikas’ įvyko panašiai kaip č. kněz, le. ksądz. Dar plg. ang. Domine, Dominie (< lo. voc. domine ‘ponas’), dabar vartojama ‘šventikas’.

Šaltinis:

Buck 1949, 1473

Antraštė:

kùnigas

Straipsnelis:

Lie. leksema kùnigas, pl. kunigaĩ m. ‘(lie. bendrinės kalbos) šventikas, dvasiškis’ (antrinė reikšmė, atsiradusi po Lietuvos krikšto ir veikiant le. ksiądz – iš ‘ponas’) anksčiau ‘ponas resp. viešpats’ tapati su la. kungs ‘ponas’ < *kunigas (lie. kunigáikštis remiasi išversta antrine le. leksemos książę reikšme ‘kunigaikštis’). Santykis tarp pr. konagis m. ‘karalius’ E 405 ir kùnigas kol kas neaiškus, nors šiaip jau čia įžvelgiama priesagos pasikeitimą, tik bėda, kad pr. kalba priesagos -agis, rodos, nepažįsta. Mano nuomone, -ag-(is) viso labo tėra fonetinis germ. -eg- < -ig- variantas. Pr. balsis e tartas labai atvirai (pr. tekstuose perteikiamas oe resp. a). Čia reikia pridurti, jog analogiškai pr. u buvo atviras balsis, todėl užrašymas konagis (su o vietoj u, kuris išlieka lie. kùnigas) yra pateisinamas. Sl. kъnędźь bei bl. *kuni(n)gas yra germanizmai, nors negalima patikimai nustatyti iš kurios germ. kalbos skolintasi [64]. Šiaip ar taip, vakarų germ. kalbose fiksuojamos lytys, iš kurių gali būti paskolinta sl. kъnędzь bei bl. *kuni(n)gas : ags. kuning, s. v. a. kuning, v. v. a. künic, künec.

Šaltinis:

Otrębski 1966a, 63–64

Antraštė:

kùnigas

Straipsnelis:

E. Fraenkelio žodyno 310 p. skaitome: „Die von vielen Forschern angegebenen lit. Form kuningas existiert nicht […] Lit. kunigas ist zu einer Zeit aus dem Deutschen entlehnt worden, als bereits kunig für kuning gesprochen wurde.“ Apie lie. lytį kùnigas turi būti pasakyta štai kas [133]. A. Salys (Lietuvių Enciklopedija, Boston, 1958, XIII, 356–358) argumentuotai kritikuoja E. Fraenkelio samprotavimus. Anot Salio, nebuvo jokios priežasties K. Būgai (bei šį sekančiam E. Fraenkeliui) teigti esą minėtas žodis neegzistuoja. Be abejonės, lytis kùningas fiksuojama lie. kalboje. Iš Mažosios Lietuvos tai patvirtina Nesselmannas ir Kuršaitis. Lie. kùningas užfiksuotas vestuvinėse Juškos dainose ir netgi dabar šis žodis skamba Šiaulių rajone.

Šaltinis:

Schmalstieg 1960, 132–133

Antraštė:

kunigas

Straipsnelis:

Lie. kunigas ‘Priester’ (taip pat s. lie. ‘Herr’), la. kungs ‘Herr’ neturi aiškų atitikmenų prūsų kalboje. V. N. Toporovas (Прусский язык, K-L, Maskva, 1984) siūlė taisyti pr. konagis ‘König’ (E 405) į *kunagis [kunig-]. Prieš šią idėją žr. B. Vykypělą, K rekonstrukci staropruské sociální terminologie (svobodní), in M. Nábělková (red.), Varia, VII, Zborník materiálov zo VII. Kolokvia mladých jazykovedcov (Modra-Piesok 3.–5. 12. 1997), Bratislava, 194–206 (195t.), kuris teikia kitą interpretaciją. XVI a. kronikoje Simonas Grunau vartoja žodį kongos, kurį R. Wenskus, Über einige Probleme der Sozialordnung der Prußen, in K. Forstreuter (red.), Acta Prussica, Fritz Gause zum 75. Geburtstag, Würzburg, 7–28 (9), interpretuoja kaip *kungas. Tačiau negalima atmesti galimybės, kad kongos atspindi pralatvių *kungas > la. kungs. Kad lie. kunigas, la. kungs neturi atitikmenų prūsų kalboje, galbūt galima paaiškinti artimais ryšiais tarp rytų baltų ir praslavų (lie. kunigas, la. kungs veikiausiai yra praslavų skoliniai), o tuo tarpu prūsų kalbos atveju tokie santykiai prasidėjo tik pradėjus kontaktuoti su vakarų (pralenkų) slavais.

Šaltinis:

Vykypěl 2004, 145–146

Antraštė:

kùnigas

Reikšmė:

priest, churchman

Straipsnelis:

S. lie. kúnningas ‘Priester’ & kúnnigas ‘Pfarrer’; lie. kùnigas ‘priest, churchman’, anksčiau ‘lord’ (pvz. 1653: kunigas ‘dominus’), kùnigė ‘princess’; dial. (Šiluva) kùnįngs & kùnįgs, la. kùngs ‘lord’, kùndze ‘lady’ laikomi skoliniais iš germanų. Dėl semantikos skirtumų s. v. a. kuning & kunig nelaikomi pirminiais kognatais ir aptariami žodžiai kildintini iš go. +kunings, nors B. Vykypěl tuo abejoja. Jis labiau pritaria Ekblom ir Otrębski siūlymui šiuos žodžius sieti su slavais (ankstesnis nei sl. *kъnędzь). Kaip liudija baltų-finų kalbos, labiau tikėtina skolinimosi iš germanų dialektų galimybė: finų & estų kuningas ‘king’, karelų kuninkas, kuńigaz ir kt. (Kylstra II, 122f.). Pr. (?) kongos ‘ein furste’ (Grunau) kildinami iš *kungas greta bl.*kuningas, bet tikėtinesnis B. Vykypěl siūlymas šį žodį laikyti la. kùngs adaptacija.

Šaltinis:

Blažek 2006, 515–516

Antraštė:

kunigas

Reikšmė:

hercogas

Straipsnelis:

J. Bretkūno Biblijos skolinys iš vokiečių kalbos: kunigas ‘hercogas’.

Šaltinis:

Čepienė 1998, 92

Antraštė:

kunigas

Straipsnelis:

Dažniau vartojamuose žodžiuose galimi įvairūs nereguliarūs fonetiniai pakitimai, pvz., […] kunigas > dial. kungas […].

Šaltinis:

Mańczak 1994, 95