Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
kuñkalas
Straipsnelis:
Pr. cucan ‘rudas’ (nom. sg. n.) pradedant Bezzenbergeriu, BB 1898, XXIII, 312, siūlomas taisymas *cȗcan, t. y. *cuncan (plg. Mažiulis, Prūsų kalbos paminklai, II, 1981, 33) [250]. Fonetiškai tiksliai ją atitinka grupė semantiškai tolimų rytų baltų žodžių, nurodančių kokią nors formą ar paviršiaus tipą, jo materialią struktūrą. Plg. lie. kuñkalas ‘burbulas’, ‘žvangutis’; ‘skarmalai’ [251] (: kunkaloti ‘jaudintis’, ‘burbuliuoti’), kunkólas ‘gumulas’, ‘luitas’, ‘burbulas’, kuñkulas ‘verdančio vandens burbuliukas’ ir pan.; kunkùlis, kunkulỹs šalia kuñkuliuoti ‘virti kunkulu’; ‘kilti kunkulams, burbuliuoti’, kunkulúoti, kunkaloti ir pan.; la. kuñkulis ‘luitas’ ir pan. (ME II, 315–316), plg. kuñkuļuôt ir kt. Įtikinamiausias pavyzdys – la. kuñkulis (kaip ir kuñkuļuôt); jis susijęs su debesies reikšme ir dėl to su gr. κνηκίς ‘gelsvai rusvas debesis’.
Šaltinis:
Топоров ПЯ K–L, 249–251

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas