Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kurta.

Antraštė:

kurtà

Reikšmė:

trumpas švarkas; moteriškas švarkelis

Straipsnelis:

[Lie.] kurtà ‘trumpas švarkas; moteriškas švarkelis’, plg. le. kurta, s. br. курта [160] ‘trumpas viršutinis drabužis’ (Skardžius, Die slavischen Lehnwörter im Altlitauischen, 1931, 116). Žodį turi ir kai kurios kitos slavų kalbos, plg. r. курта, ukr. курта ‘t. p.’. Manoma, kad į rytų slavų kalbas atėjo per lenkų kalbą iš viduramžių lotynų kalbos, plg. lo. curtus ‘trumpas’. Lenkų kalba žodį gavo XVI a., galimas daiktas, kad tarpininkė buvo vengrų kalba, plg. vengrų kurta ‘trumpas’ (Brückner, Słownik etymologiczny języka polskiego, 1927, 284; Sławski, SEP III, 413–4; Borejszo, Nazwy ubiorów w języku polskim do roku 1600, 1990, 155; Этималагічны слоўнік беларускай мовы, IV, 1988, 170; Фасмер ЕСРЯ II, 429–430). Tačiau į rusų kalbą žodis kartais galėjo patekti ir kitais keliais, plg. lezgų kurt ‘trumpi kailiniai’, oset. kuræt ‘bešmetas (toks vyrų ir moterų drabužis)’ ir kt. (Абаев ИЭСОЯ I, 609–610; Фасмер ЕСРЯ II, 430, O. Trubačiovo pastaba). Lietuvių raštų kalboje žodis pirmą kartą užfiksuotas 1642 m. K. Sirvydo žodyno leidime (SD (3) 144). Pati realija minima jau XVI a. Lietuvos inventoriuose (510 [2]). Tai gana retas pavadinimas (Užv; N; [K]; LKŽ VI, 973, 979). Dažniau pasitaiko kurtkà ‘striukė; kailiniai; palaidinukė’.

Šaltinis:

Sabaliauskaitė-Liutkevičienė 1997b, 159–160