Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
leisti
.
Rezultatai
Antraštė:
léisti
Straipsnelis:
Germ.
lǣt-a-
‘lassen’ (go.
letan
‘lassen’, s. isl.
láta
‘t. p.’, s. ang.
lǣtan
‘(su acc.) lassen, zulassen’ [333], s. fryz.
lēta
, s. saks.
lātan
‘t. p.’, s. v. a.
lāzan
‘(su acc.) lassen, loslassen, erlassen’) formaliai atitinka
*ləd-
(
lēd-?
), slypinti lo.
lassu
‘matt, müde’ (
*ləd-to-
), [334], gr.
ληδεῖν· κοπιᾶν
‘nuvarginti, ermüden’ (kad yra ir kitų glosų, tai dvejojama, ar teisingas skaitymas neturėtų būti
αηδ-
), alb.
lodh
‘nuvarginti’. Savo reikšme labai tiksliai atitinka (
*leid-
): lie.
léidžiu, léisti
‘lassen, loslassen, freilassen’. Mėginama abi formas laikyti esant pamatuotas šaknyje ilgąjį diftongą turinčia prolyte
*lēid-
. Tokiam siejimui prieštarauja Chr. Stangas NTS 1947, XIV, 83–86 [vietoj minėto gretinimo siūloma
lǣt-a-
: lie.
lósti
‘būti išrankiam, wählerisch werden’ ir su aukščiau minėtais žodžiais].
Šaltinis:
Seebold 1970
, 333–335
Antraštė:
léisti
Straipsnelis:
Gr.
λαιδρός
‘įžūlus, akiplėšiškas’ […]. Etimologija neaiški. Buvo gretinama su
λαιμός
(Solmsen KZ 1911, XIV, 171). Nuo Krahe, Corolla ling. Sommer, 129, primenami mezapų ir ilirų antroponimai
Ledrus, Laidius, Σκερδιλαϊδας
, bei, antra vertus, lie.
pa-láidas
, atitinkamas daiktavardis
pa-láida
. Kitą vokalizmą turi lie.
léidžiu, léisti
.
Šaltinis:
Chantraine DEG
III, 611
Antraštė:
léisti
Straipsnelis:
F. Bezlajaus nuomone (Bezlaj F., Einige slov. und balt. lexische Parallelen, 81) slov.
lẹ́hniti
ir
lejhniti
‘nutraukti, nustoti, pa(si)baigti’ tiksliai atitinka lie.
léisti, láisti, láidyti
‘palinkti, apleisti’,
laidà
‘nuopolis, kritimas’. Tačiau Fraenkelis (Studi Baltici, V, 351) šiuos lie. žodžius kildina <
*lēi̯d- / *līd-
– kas išeliminuoja galimybę (neatitinka fonetika) slov.
lẹ́hniti
lyginti su lie. žodžiais. Mums rodos, slov. žodžių struktūra bei jų semantika įgalina juos sieti su sl.
*lixъ, *lišiti
‘kvailas, piktas; palikti, atimti’ (Фасмер ЭСРЯ II 505). Sl.
*lixъ < *lei̯ks-
(šaknies balsis kaitaliojasi su
o
) [79], plg. r. bažn. sl.
ЛѢКЪ
‘likutis’ ir slov.
lẹ́hniti
<
*loi̯ks-
.
Šaltinis:
Куркина 1972 (1974)
, 78–79
Antraštė:
léisti
Straipsnelis:
plg. lósti
Šaltinis:
Connolly 1983
, 334
Antraštė:
léisti
Straipsnelis:
lē(i)
‘atleisti (nachlassen)’ : (problemiškas s. i.
rātí-
‘pasiruošęs; f. nuoma, malonė’,
rāti
‘patiki, nuomoja’, iš Walde-Pokorny II, 343 taip pat prie
rē(i)
– ‘duoti, dalykas’, Pokorny IEW 860 prie
rei- : rēi-
‘nuosavybė, dalykas’ [šalia Walde-Pokorny II, 394, Pokorny 665
lē(i)-
‘patikėti, nuosavybė’], žr. dėl šio Mayrhofer III 52 t.); s. sl.
lětь, lětьjǫ jestъ
‘licet’, bažn. sl.
lětьba
‘leidimas’; br.
leć
‘yra mandagu, tinkama’ (Berneker SEW, 714);
lē(i)d-
: go.
lētan
, s. isl.
láta
, s. v. a.
lâzan
, s. saks.
látan
, s. ang.
lǽtan
‘leisti’ (nuo kurio mes go.
latjan
‘sulaikyti, s. v. a.
lezzen
‘sulaikyti, gadinti, pakenkti’ ir t. t. atskirti norime); lie.
léisti (léidžiu, léidmi
), dial.
láisti
‘lassen, loslassen, in Bewegung setzen ir t. t.’,
nuolaidùs, nuolaižnùs
‘nachgiebig, willfährig’ (šalia ‘geneigt, schräg, schief, schlüpfrig, glatt’ […]),
atlaidà
‘Nachlassung, Vergebung, Tauwetter’,
paláidas
‘lose, los, frei’,
paláida
‘Zügellosigkeit, Hurerei’ (‘paleistuvystė’),
laĩ(k)svas
‘frei’,
lýsti
‘nachlassen, nachgeben’, la.
laîst
‘leisti’ (nuo čia skirtinas lie.
lydė́ti
‘geleiten’,
láidoti
‘bestatten’ […]). Toliau Fraenkel LEW tarp po
léisti
pateikiamų žodžių kai kas tikrai ne čia priklauso, kaip pvz.,
láimė
‘Glück’ (šis geriau prie
lē(i)-
‘nuosavybė, įgyti, laimėti’,
lỹdis
‘Lauf, Sprung’ ir t. t.,
lydúoti
‘roden, urbar machen’, la.
lidêt
‘sklandyti, plevesuoti’ ir kt.
Šaltinis:
Merlingen 1978
, 57
Antraštė:
léisti
Straipsnelis:
Pr.
palayde
Thes. 117 ‘Nachlass eines Verstorbenen’ (apie tai dar Bezzenberger Festschrift–Kuhn 262 ir Cīzemers ZfdMa. XVIII 149) : lie.
léisti
, la.
laîst
.
Šaltinis:
Endzelīns DI
IV (2), 270
Antraštė:
léisti
Straipsnelis:
Chr. S. Stango (Stang 1966, 7tt.) knygoje pateikti charakteringi bl. kalbų žodžiai fiksuojami ir kitose kalbų grupėse. Lie. leksema
léisti
‘lassen’ (8), kurios akūtas rodo šaknyje buvus ide.
*ēi
, gali sietis su go.
letan
‘lassen’ grupės žodžiais.
Šaltinis:
Bammesberger 1968
, 184
Antraštė:
léisti
Straipsnelis:
žr.
paláidas
Šaltinis:
Rasmussen 1989
, 54
Antraštė:
léisti
Straipsnelis:
[Komentuodamas lenkų–„jotvingių“ žodynėlio
wola–łauſa
‘laisvė, valia’, Z. Zinkevičius sieja tą jotv. žodį su
léisti, láisvė
, la.
laist
arba su la.
laut
id. ir net su lie.
atlaužà
. Atrodo, kad įtikinamesnis būtų siejimas su go.
lausjan
‘to liberate, to save’,
laus
‘empty’. Jei jotv.
łau
yra skolinys iš germanų, šaltinis turėtų būti gotų k., kadangi s. v. a. ir vok. kalbų formų vokalizmas kitoks.
Šaltinis:
Orel 1986
, 270
Antraštė:
léisti
Straipsnelis:
Jotvingių
łauʃa
‘valia’ yra neaiškus žodis. Jis galbūt sietinas su lie.
léisti
,
láisvė
, la.
laîst
, arba su la.
l̡aũt
, arba su lie.
(at)laužà
.
Šaltinis:
Zinkevičius 1985b
, 75
Antraštė:
léisti
Straipsnelis:
Lie.
léisti
‘lassen’ iš *
leid-ti
, plg.
léido
.
Šaltinis:
Каралюнас 1966
, 121
Antraštė:
léisti
Straipsnelis:
La.
ļaũju
‘leidžiu, prileidžiu’, lie.
liáuju
‘nustoju’ (anksčiau maždaug ‘kažką palikti’) < *
'l ̕áu̯i̯e/a-
, veikiausiai iš
léu̯h₁-i̯e/o-
< *
leh₁
+
u-
(*
leh₁-
‘leisti, palikti’), plg. pr.
aulaūt
‘mirti’ < *‘liautis, nustoti’; lo.
lētum
‘mirtis’ (< *
leh₁-to-
‘palikimas’). Neišplėsta šaknies forma aptinkama albanų aoriste
la
‘jis leido’ < priešalb. *
lə₁-t
(žr. G. Klingenschmitt, Das altarmenische Verbum, Wiesbaden, 1982, 153). Išplėsta forma *
leh₁
+
d-
yra germ. *
lētanaⁿ
‘leisti’ (go. *
lētan
, s. v. a.
lāzzan
ir kt.) pamatas, o *
leh₁
+
i
+
d-
(> *
lei̯h₁d
) – lie.
léisti
pamatas.
Šaltinis:
Kabašinskaitė, Klingenschmitt 2006
, 179
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas