Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
miegoti
.
Rezultatai
Antraštė:
miegóti
Straipsnelis:
žr.
mėgti
Šaltinis:
Мельничук 1984 (1986)
, 142
Antraštė:
miegóti
Straipsnelis:
[Pateikiu žodius (jeigu jų šaknis gerai žinoma ir kitose ide. kalbose, pastarieji rašomi skliausteliuose), būdingus vien tik sl. ir bl. kalboms:] lie.
miegóti
= r.
мигáть
.
Šaltinis:
Endzelīns DI
II, 193
Antraštė:
miegoti
Straipsnelis:
Daugelio ide. kalbų žodžiai, žymintys sąvoką
miegas
,
miegoti
, priklauso grupei žodžių paveldėtų iš ide. prokalbės (s. angl.
swepfan
, s. sl.
sŭpati
, s. i.
svap-
ir t. t. < ide. *
swep-
, *
swop-no-s
ir t. t.) Kitose kalbose šie žodžiai etimologiškai siejami su žodžiais, žyminčiais sąvokas
gulėti
,
ilsėtis
,
ramus
,
mirksėti
,
mirkčioti
. Kitose kabose nėra aiškios ribos tarp sąvokos
miegas
ir
sapnas
, abiem sąvokom vartojamas vienas ir tas pats žodis. Lie.
miegoti
,
miegas
,
miegojimas
, la.
mieguot
,
miegs
(lie.
migti
, la.
migt
) gimininga s. sl.
mĭgnǫti
,
mĭzati
, r.
migat'
‘mirkčioti, mirksėti’.
Šaltinis:
Buck 1949
, 269
Antraštė:
miegóti
Straipsnelis:
žr.
mėgti
Šaltinis:
Мельничук 1984 (1986)
, 142
Antraštė:
miegóti
Straipsnelis:
žr.
vaikas
Šaltinis:
Nilsson 2001
, 189
Antraštė:
miegóti
Straipsnelis:
[Rekonstruojama baltų-slavų veiksmažodžių grupė, kuriai būdingi šie bruožai: 1) bendraties ir aoristo kamienas
-ā-
, 2) nepriklausomas, paprastai atematinis prezensas su jungiamuoju balsiu *
-i-
daugiskaitoje (kilęs iš 3 dgs. *
-int(i)
< *
-n̥t(i)
arba *
-r̥
), 3) balsių kaita, veikiausiai su nuliniu laipsniu, kaip bendraties kamieno charakteristika:] Lie.
miegóti
,
miegù
‘sleep’ (plg. s. lie. prez.
miegmi
), pr.
meicte
/
moicte
, sl.
mьžati
,
mьži
- ‘have the eyes closed’. Siūloma rekonstruoti šių veiksmažodžių bendrą baltų-slavų paradigmą bendr. aor.-inf. *
mig-ā-
: prez. *
meig-m(a)i
/ *
m(e)ig-i-me
, kuris kilo iš ide. atematinio prezenso *
méigʰ-or
(plg. s. i.
ni‑méghamāna
- ‘herabschimmernd, niederblinzelnd’ RV 2.34.13, 8.4.10, kurio nepalatalizuota -
gh
- galima paaiškinti dėl labai vėlyvos ide. atematinio prezenso tematizacijos).
Šaltinis:
Villanueva Svensson 2008b
, 185
Antraštė:
miegóti
Straipsnelis:
žr.
migti
Šaltinis:
Young 2008a
, 211–213
Antraštė:
miegóti
Straipsnelis:
Kitaip nei mano Stang (ScSl VIII, 1962, 161–170; 1966, 309–319), lie.
miegóti
‘sleep’ prezensas s. lie.
miegmi
laikytinas ne bl. inovacija, o bl.-sl. prokalbės palikimu. Pr.
meicte
‘schlaffen’, ‘dormio’ greičiausiai atitinka 3 a. *
meigti
‘sleep(s)’., tai įrodo, kad atematinis prezensas bendras bent jau baltams. Plg. sl. *
mьži
, *
mьžati
‘have the eyes closed’ < *
mig-ī
-, *
mig-ē
, *
mьgnǫti
‘blink’, s. sl. kauzatyvas
po
-,
sъ-měžiti (oči)
‘close (the eyes)’. Kauzatyvas
-měžiti
<
moigʰ-éi̯e/o
- rekonstruotinas kaip bendras bl.-sl. darinys. Taip pat ir prezensas *
minge/o
- → sl. *
migne
- bei aoristas *
mig-e/o
→ bl. *
migā
. Jei pirmasis paveldėtas iš ide., tuomet pirmine forma laikytinas tematinis aoristas *
móigʰ-e
/*
migʰ-ré
. Sl. *
mьži
, *
mьžati
ir lie.
miegmi
,
miegóti
, nors ir turi skirtingą vokalizmą, kildinti iš bendro bl.-sl. prototipo, atematinio prezenso, kuris sl. prokalbėje pavirtęs į *
-ī̆
-prezensą, greičiausiai veikiant dgs. 3 a. *
-inti
< *
-n̥t˚
(plg. Zehnder, LIV 383). Iš lie.
miegóti
matome, kad antrinis kamienas *
m(e)ig-ā
- pavirtęs į *
mig-ē
- (> *
mьža). Remiantis prezenso *
mḗigʰ
-/*
méigʰ
- šaknies balsių kaita, bl. *
meig-ᵐⁱ
(lie.
miegmi
, pr.
meicte
) aiškintinas kaip silpnojo laipsnio kaitos atvejis, o sl. *
mьži
- – paradigmos pokytis *
mēigʰ
-/*
migʰ
-. Plg. tos pačios šaknies *
meigʰ
- vediniu laikomą s. i.
ni-méghamāna
- ‘herabschimmernd, niederblinzelnd’ (žr. Gotō 1987, 245; Zender, LIV 383; plg. Mayrhofen, EWAia II 381).
Šaltinis:
Villanueva Svensson 2004
, 179–187
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas