Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: miegoti, gimti, keipti, smagus.

Antraštė:

miegóti

Straipsnelis:

žr. mėgti

Šaltinis:

Мельничук 1984 (1986), 142

Antraštė:

miegóti

Straipsnelis:

[Pateikiu žodius (jeigu jų šaknis gerai žinoma ir kitose ide. kalbose, pastarieji rašomi skliausteliuose), būdingus vien tik sl. ir bl. kalboms:] lie. miegóti = r. мигáть.

Šaltinis:

Endzelīns DI II, 193

Antraštė:

miegoti

Straipsnelis:

Daugelio ide. kalbų žodžiai, žymintys sąvoką miegas, miegoti, priklauso grupei žodžių paveldėtų iš ide. prokalbės (s. angl. swepfan, s. sl. sŭpati, s. i. svap- ir t. t. < ide. *swep-, *swop-no-s ir t. t.) Kitose kalbose šie žodžiai etimologiškai siejami su žodžiais, žyminčiais sąvokas gulėti, ilsėtis, ramus, mirksėti, mirkčioti. Kitose kabose nėra aiškios ribos tarp sąvokos miegas ir sapnas, abiem sąvokom vartojamas vienas ir tas pats žodis. Lie. miegoti, miegas, miegojimas, la. mieguot, miegs (lie. migti, la. migt) gimininga s. sl. mĭgnǫti, mĭzati, r. migat' ‘mirkčioti, mirksėti’.

Šaltinis:

Buck 1949, 269

Antraštė:

miegóti

Straipsnelis:

žr. mėgti

Šaltinis:

Мельничук 1984 (1986), 142

Antraštė:

miegóti

Straipsnelis:

žr. vaikas

Šaltinis:

Nilsson 2001, 189

Antraštė:

miegóti

Straipsnelis:

[Rekonstruojama baltų-slavų veiksmažodžių grupė, kuriai būdingi šie bruožai: 1) bendraties ir aoristo kamienas -ā-, 2) nepriklausomas, paprastai atematinis prezensas su jungiamuoju balsiu *-i- daugiskaitoje (kilęs iš 3 dgs. *-int(i) < *-n̥t(i) arba *-r̥), 3) balsių kaita, veikiausiai su nuliniu laipsniu, kaip bendraties kamieno charakteristika:] Lie. miegóti, miegù ‘sleep’ (plg. s. lie. prez. miegmi), pr. meicte / moicte, sl. mьžati, mьži- ‘have the eyes closed’. Siūloma rekonstruoti šių veiksmažodžių bendrą baltų-slavų paradigmą bendr. aor.-inf. *mig-ā- : prez. *meig-m(a)i / *m(e)ig-i-me, kuris kilo iš ide. atematinio prezenso *méigʰ-or (plg. s. i. ni‑méghamāna- ‘herabschimmernd, niederblinzelnd’ RV 2.34.13, 8.4.10, kurio nepalatalizuota -gh- galima paaiškinti dėl labai vėlyvos ide. atematinio prezenso tematizacijos).

Šaltinis:

Villanueva Svensson 2008b, 185

Antraštė:

miegóti

Straipsnelis:

žr. migti

Šaltinis:

Young 2008a, 211–213

Antraštė:

miegóti

Straipsnelis:

Kitaip nei mano Stang (ScSl VIII, 1962, 161–170; 1966, 309–319), lie. miegóti ‘sleep’ prezensas s. lie. miegmi laikytinas ne bl. inovacija, o bl.-sl. prokalbės palikimu. Pr. meicte ‘schlaffen’, ‘dormio’ greičiausiai atitinka 3 a. *meigti ‘sleep(s)’., tai įrodo, kad atematinis prezensas bendras bent jau baltams. Plg. sl. *mьži, *mьžati ‘have the eyes closed’ < *mig-ī-, *mig-ē, *mьgnǫti ‘blink’, s. sl. kauzatyvas po-, sъ-měžiti (oči) ‘close (the eyes)’. Kauzatyvas -měžiti < moigʰ-éi̯e/o- rekonstruotinas kaip bendras bl.-sl. darinys. Taip pat ir prezensas *minge/o- → sl. *migne- bei aoristas *mig-e/o → bl. *migā. Jei pirmasis paveldėtas iš ide., tuomet pirmine forma laikytinas tematinis aoristas *móigʰ-e/*migʰ-ré. Sl. *mьži, *mьžati ir lie. miegmi, miegóti, nors ir turi skirtingą vokalizmą, kildinti iš bendro bl.-sl. prototipo, atematinio prezenso, kuris sl. prokalbėje pavirtęs į *-ī̆-prezensą, greičiausiai veikiant dgs. 3 a. *-inti < * -n̥t˚ (plg. Zehnder, LIV 383). Iš lie. miegóti matome, kad antrinis kamienas *m(e)ig-ā- pavirtęs į *mig-ē- (> *mьža). Remiantis prezenso *mḗigʰ-/*méigʰ- šaknies balsių kaita, bl. *meig-ᵐⁱ (lie. miegmi, pr. meicte) aiškintinas kaip silpnojo laipsnio kaitos atvejis, o sl. *mьži- – paradigmos pokytis *mēigʰ-/*migʰ-. Plg. tos pačios šaknies *meigʰ- vediniu laikomą s. i. ni-méghamāna- ‘herabschimmernd, niederblinzelnd’ (žr. Gotō 1987, 245; Zender, LIV 383; plg. Mayrhofen, EWAia II 381).

Šaltinis:

Villanueva Svensson 2004, 179–187