Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
minėti
.
Rezultatai
Antraštė:
minė́ti
Straipsnelis:
I 1311
menissnan
'prisiminimas' = min'i:snan, kuris kaitaliojasi su III 7513
pominīsnan
't. p.', kilęs iš *
mine:snan
, t. y. abstractum su
-snā-
iš *
min'īt
< *
mine:t
(šioms pr. formoms atitikmuo lie.
minė́ti
'atsiminti'), [...] kuris I₅₇ pasirodo varianto
menentwey
= minin-twey pavidalu, liudijančiu apie asmenavimą *
min'i:t
pagal pr. veiksmažodžių su
-in-
tipą (praes.
min-i̇́na
, praet.
min-i̇́nā
).
Šaltinis:
Смочиньский 1987 (1989)
, 28
Antraštė:
minė́ti
Straipsnelis:
Gr. μαίνομαι „dūkti, šėlti“ [...]. Μαίνομαι yra praes. su *
-ye/o-
bei nuliniu vokalizmu. Formaliai jis atliepia s. i.
mányate
, av.
mainyeite
„manyti, galvoti“, air.
(do)muiniur
ir t. t. (plg. Vendryes, Lex ... M 35) „manyti, galvoti“, s. sl.
mĭnjǫ
„galvoti“, lie.
mìnti
. Aor. μανῆναι atliepia baltų ir slavų bendratys: lie.
minė́ti
, s. sl.
mĭněti
„galvoti“. Gr. veiksmažodis skaidosi į bendrą „galvoti“ sąvoką, norint pritaikyti pašėlusio, siautulingo uolumo sąvokai.
Šaltinis:
Chantraine DEG
, 658
Antraštė:
minėti
Straipsnelis:
[...] plg. gr. μανῆναι 'būti pamišusiam': sen. bžn. sl.
mьněti
, lie.
minė́ti
'gedenken'.
Šaltinis:
Polomé 1965
, 108
Antraštė:
minė́ti
Straipsnelis:
Sekdami Bartholomae, kai kurie mokslininkai (pvz., Streitberg, Hirt, Loewe) mano, kad gotų
a-
formos reprezentuoja ide.
ē
, kaip, pavyzdžiui, lo.
vidēre
‘see’ greta go.
witan
‘observe’, lie.
minė́ti
greta go.
munan
‘think’.
Šaltinis:
Bennet 1962
, 135
Antraštė:
minė́ti
Straipsnelis:
Pr.
minisnan
(
minīsnan
, kur
ī
<
ē
; acc.) 13,₃₁ ‘atmintis’ [ir kt.] : lie.
minė́ti
‘gedenken’, la.
minêt
, s. sl.
МЬНѢТИ
, go.
munan
‘manyti, turėti galvije’, s. i.
manyatē
‘galvoja’, gr. μέμονα ‘mini’, lo.
meminī
‘atsimenu’ ir kt.
Šaltinis:
Endzelīns DI
IV (2), 261
Antraštė:
minė́ti
Straipsnelis:
Ryšys tarp baltų ir slavų ‘pusiautematinių’ veiksmažodžių su *
-ī
, besisiejančių su
-e
kamieniais ir *
ye
/
o-
, o iš kitos pusės – su antrosios serijos s. ide. veiksmažodžiais įrodomas, ypatingą reikšmę teikiant lie.
mi̇̀ni
,
minė́jo
,
minė́ti
, la.
minu
,
minēt
, kuriems jau seniai yra nustatyti atitikmenys: perfektinis gr. μέμονα, dorėnų μεμνᾶμαι, lo.
meminī
, go.
man
(Ван-Вейк 1962, p. 240; Van Wijk 1933; Kuryłowicz 1964, p. 77–81; 1977; 1975, p. 447–453; Watkins 1969, p 222). Šio veiksmažodžio priklausymą antrajai serijai patvirtina het.
mema-
‘kalbėti’, turintis reduplikuotą kamieną, atitinkantį luvių
mammana-
‘daug kalbėti’, kuris priešpastatomas nereduplikuotame lyvių
man-
‘pasakyti’. Nereduplikuotas luvių
man-
turi artimą atitikmenį – go.
man
:
munum
, kuris, pagal nulinį atliepimą (*
mn̥-me
, Polomé 1964, p. 872) turėtų būti siejamas su s. sl.
МЪНИТЪ
, bet sl. ir bl. kalbose nulinis atliepimas buvo apibendrintas visai paradigmai [172]. Šiuo atveju pasiseka nustatyti ryšį tarp *
-i-
, *
-ē-
kamieno sl., bl. ir germ. kalbose (go.
munan
ir *
-yo-
kamienio graikų-arijų (s. i.
mányate
, gr. μαίνεται < μαν-ι̯ε-ται, plg. Schmid 1963, p. 64). Šios šaknies sl. ir bl. *
-ye-
/
o-
kamienas atsispindi baltų preterito formose po
-ē-
lie.
minė́jo
tipo, seniai siejamose su sl.
МЬНѢ(АХЪ)
imperfektu (tačiau plg. Schmid 1963, p. 21; Кузнецов 1961, p. 110–127).
Šaltinis:
Иванов 1981
, 172–173
Antraštė:
minė́ti
Straipsnelis:
žr.
minti
Šaltinis:
Schmalstieg 1998
, 123
Antraštė:
minėti
Straipsnelis:
žr.
minti
Šaltinis:
Seržant 2011
, 534
Antraštė:
minė́ti
Reikšmė:
sich erinnern
Straipsnelis:
Pasak F. Kortlandto, vienas iš baltų ir slavų kalbų
i
prezenso šaltinių esanti prezensų klasė su balsių kaita *
-ei̯-
vienaskaitoje ir *
-i-
daugiskaitoje. Atskirose kalbose ji išlikusi kaip nulinio laipsnio
j
prezensai (lie.
miniù
,
minė́ti
‘sich erinnern’, s. sl.
mьn’ǫ
,
mьněti
‘glauben, meinen’, s. i.
mányate
‘denkt, meint’, gr. μαίνομαι ‘rase, tobe’).
Šaltinis:
Fecht 2010
, 88–89
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas