Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: minti.

Antraštė:

miñti

Straipsnelis:

žr. išmonė

Šaltinis:

Urbutis 1975, 98

Antraštė:

mìnti

Reikšmė:

trypti’

Straipsnelis:

žr. mainyti

Šaltinis:

Мельничук 1984 (1986), 140–141

Antraštė:

miñti

Reikšmė:

gedanken

Straipsnelis:

žr. manta

Šaltinis:

Skardžius 1960, 148–150

Antraštė:

minti

Straipsnelis:

žr. mąslus

Šaltinis:

Топоров 1963a, 5–13

Antraštė:

menù

Straipsnelis:

žr. menas

Šaltinis:

Chantraine DEG, III, 685

Antraštė:

mìnti

Reikšmė:

treten

Straipsnelis:

mynisc E. 511 „kailiadirbys, odininkas“: minìkas „mynėjas“, mìnti, la. mīt (praes. minu), s. sl. мѧти „spausti“ ir kt. Žr. Walde Vrgl. Wrtb. II 236.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 261

Antraštė:

mìnti

Straipsnelis:

žr. minėti

Šaltinis:

Chantraine DEG, 658

Antraštė:

mìnti

Straipsnelis:

Gr. ματέω „spausti, tempti“ [...]. Daryba lygitina su ματέω 1 arba su analogišku πατέω. Friskas ir Pokorny 726 gretina su lie. minù, mìnti, s. sl. mĭnǫ, męti „sutraiškyti“, keltų kalbose su air. men f. „miltai“, valų mathru „mindžioti, trypti“ iš *mn̥-tr-, plg. Vendryes, Lexique... s. u. men ir BSL 38, 1937, 113.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 672

Antraštė:

miñti

Reikšmė:

mindžioti, trypti

Straipsnelis:

Toch. B yiksye „miltai“. Šis žodis, kurio variantinė forma yäksiye rodo, kad i < ä, susisieja su toch. (AB) yäks- „slopinti, spausti“, kuris yra giminiškas su gr. πιέζω „spausti, slėgti, slopinti“ < ide. *pi-i̯eg-, kuris AB yäks- yra išplėstas *-s-, reiškė „spausti, slėgti, slopinti“. Reikšmė „spausti“, kurią iš pradžių turėjo sąvoka „miltai“ B žodyje yiksye, fem. su *-(i)i̯ē; žr. semantines paraleles s. air. men „miltai“ greta lie. minù „mindžioti, trypti“ [597], s. sl. *mьnǫ, męti „spausti“ bei s. i. piṣṭá-, av. pištra- „miltai“ greta s. i. piṣ- „smulkinti, grūsti, malti“ (plg. Buck, Synonyms [1949] 361 ir toliau).

Šaltinis:

Windekens 1976, 597–598

Antraštė:

mìnti

Straipsnelis:

Toch. A ñātse, B ñātse ir ñyātse „nelaimė, pavojus“ su formomis: A all. sg. ñātseyac, nom.-acc. pl. ñātsentu; B loc. sg. ñyātsene, nom.-acc. pl. ñatsenta ir ñyatsenta; B adj. der. ñyatsesse. Reikia iškelti seną B formą (A ñātse atsirado iš B, plg. jau Van Windekens, Orbis 19 (1970) 439) *mññātse < *mñyātse (plg. B ñyātse) < ide. formos *mn-ii̯ā/ə1-ti̯o-, t. y. tipiškas toch. darinys su *-ti̯o- (šiuo atveju senas būdvardis), padarytas iš f. kamieno *-ii̯ā/ə1. Šaknies elementas *mn- yra susijęs su ide. *men- „comprimere, conculeare“, kurį turime s. sl. mьnǫ „spausti“, lie. minù „spausti“, gr. eol. μάτεισαι (part. praes. nom. pl. fem.) „mindantis“, ματεῖ· πατεῖ (Hes.). Vadinasi, reikšmė „nelaimė, pavojus“ yra atsiradusi iš reikšmės „spaudimas“. Reikia atmesti gretinimą su vok. Not (Poucha, Listy Filologické 67 (1940) 209 ir su s. i. nādhitā́- „engiamas, neturintis pagalbos“ etc. (Duchesne-Guillemin, BSL 41, 2 (1941) 175 ir toliau): abejose hipotezėse (B) ny- negalima paaiškinti.

Šaltinis:

Windekens 1976, 324

Antraštė:

miñti

Straipsnelis:

Germ. man „mãno, taria, galvoja, meint“ (go. man „manyti, galvoti, tikėti“ [345] s. isl. man, muno „prisiminti, inne werden, pastebėti“, s. angl. man „halten für, erachten“) be jokios abejonės remiasi bendra ide. v. šaknimi men- „galvoti, manyti, denken, priminti, minti“. Ne visada galima aiškiai atskleisti, ypač germ. kalbose, panašios šaknies vedinius. Su germ. lytimis gretintinos šios perfekto formos: lo. meminī „prisimenu, paminiu, užsimenu“, gr. μέμονα pl. μέμαμεν „ketinti ką (pa)daryti“. Galbūt minėtina ir mažiau savarankiška s. i. mamnā́the „ihr beide dachtet“. Praes. formos: lo. reminiscor, -sci „prisiminti“ [346], s. air. do-moinethar „tiki, mano“, lie. menù, miñti „gedenken, sich erinnern, raten“, s. sl. menjǫ, meněti „tikėti, manyti“, gr. μαίνομαι „siaučiu, šėlstu“; išplėsta μιμνήσκομαι „prisimenu, atsimenu“, s. i. manyate „mãno, galvoja“.

Šaltinis:

Seebold 1970, 345–347

Antraštė:

mìnti

Straipsnelis:

S. air. men f. „miltai“, gen. sg. mine, mini, dat., acc. min vėliau vartojamas taip pat kaip nominatyvas. Kalba eina apie „smulkius miltus“ ir t. t. Be to dar be šaknies *men-, žyminčios smulkumą (žr. menb), yra šaknis *men, reiškianti sąvoką „spausti, smulkinti, mindžioti“, žodžiuose s. sl. mĭnǫ „traiškau“, lie. minù, mìnti „kulti, mušti“, Pok. 726. Kaip tik su šia šaknimi galima susieti air. men „miltai“, valų mathru „mindžioti“ iš *mn̥-tr- ir galų mantalon „kelias“ (?), BSL XXXVIII 113, žr. aukščiau v. šaknį men- „eiti, vykti“. Taip pat žr. menadach.

Šaltinis:

Vendryes LEJA, m36

Antraštė:

mìnti

Straipsnelis:

S. air. veiksmažodinė šaknis „eiti, vykti“ retuose pavyzdžiuose ima muinethar meirg „aplink kurį eina rūdys“, .i. ima timchella meirg, i tomnaiter „kur vyksta“. Be abejo, kilo iš vartosenos, norint [35] išvengti painiavos su šaknimi *men- „galvoti“ (žr. atskirai). Britų kalbų atitikmenys: valų myned „eiti, vykti“, kornų mones „id“, v. bret. monet „id“, bret. mont, kurie yra vartojami. Gretinimas su av. fra-mainyente „jie išvažiuoja (?)“ yra labiau ginčytinas. Galbūt iš šaknies *men-, reiškiančios „mindžioti, trypti“, iš kur kilo ir galų mantalon „kelias“, BSL XXXVIII 13 bei valų mathru „mindžioti“, tačiau airių žodžio daryba lieka dviprasmiška. Buvo lyginama su gr. eol. μάτεισαι nom. plur. f. „mindžiojančios“,ματεῖ· πατεῖ Hes., kuris kilo iš *mn̥t- (Pok. 728) arba su s. sl. mĭnǫ „spaudžiu“, lie. mìnti „mindžioti“ ir kurie kilo iš šaknies *mei- formos *mi-nā-mi, plg. lo. meō (Pedersen II 454 ir Pok. 710). Vienu žodžiu – nieko aiškaus. Gališkas Maino upės pavadinimas Moenus greičiau galėjo kilti iš *moi-no-s „kuris bėga, teka“, negu sietis su šaknimi *mei- „keistis, mainytis“ (Ped. I 57).

Šaltinis:

Vendryes LEJA, m35–36

Antraštė:

miñti

Straipsnelis:

S. air. veiksmažodinė šaknis „galvoti“. Labiau žinomas veiksmažodinis kamienas muin- su deponentine galūne, Ped. II 394, Thurn. 129, 354, 466. Vienaskaita reta, pl. 1 a. muinimar, munemar, praet. ro ménair „galvojo“, jau senojoje kalboje praet. su -s- romuinestar „jis nusprendė“. Šis veiksmažodis, tokia besikaitaliojančia vartosena, yra išvestas iš šaknies gerai paliudytos ide. kalbose (plg. Meillet, iš kamieno men- „mente agitare“). Ji įvairiausiomis formomis išreiškia proto veiklą ir turi vedinių daugelyje kalbų: s. i. mányate „jis galvoja“, mánaḥ neutr. „mintis“, gr. μαίνομαι, μένος „dvasia, širdis“, μέμνημαι „prisimenu“, lo. memini „galvoti“, mens, mentiō (plg. air. -mitiu), moneō, go. munan „galvoti“, s. isl. muna „id.“ ir t. t., lie. menù, s. sl. mĭnǫ „menu“, mĭněti „galvoti“ ir t. t. Britų kalbos šią šaknį išlaikė tik tolimuose vediniuose, tokiuose kaip valų mynnu „norėti, valia“ (žr. menn-), žr. Ped. I 47, 385, II 451, Pok. 725.

Šaltinis:

Vendryes LEJA, m35

Antraštė:

minti

Straipsnelis:

[Pateikiu žodžius (jeigu jų šaknis gerai žinoma ir kitose ide. kalbose, pastarieji rašomi skliausteliuose), būdingus vien tik sl. ir bl. kalboms:] (lie. minù = s. sl. мьнѫ).

Šaltinis:

Endzelīns DI II, 339

Antraštė:

miñti

Straipsnelis:

Jotvingių pramind ‘atminti’ sietina su lie. pra-miñti.

Šaltinis:

Zinkevičius 1985b, 78

Antraštė:

mìnti

Straipsnelis:

Lie. mìnti, s. sl. мѧти, r. мять ‘minti (linus, kanapes)’.

Šaltinis:

Откупщиков 1971, 119

Antraštė:

miñti

Reikšmė:

prisiminti, paminėti, užsiminti

Straipsnelis:

Lie. miñti, minė́ti, s. sl. mĭněti ‘manyti, galvoti’, lo. mens ‘protas’, gr. mimnę̄́skein ‘priminti’ ir kitų kalbų atitikmenys rodo *n̥ raidą. Dini mini ir r. minovat’ reikšme ‘praeiti’ ir č. minouti reikšme ‘praleisti, pražiūrėti’, žodžiai, kurie siejami su lie. maĩnas ‘keitimas, mainas’ (žr. Fraenkel 396). Bet kuriuo atveju rusų/čekų šaknis min- negalėjo kilti iš *mn̥-, tik iš protoslavų *mīn- ar *mein-.

Šaltinis:

Schmalstieg 1998, 123

Antraštė:

mìnti

Straipsnelis:

Reikia pažymėti, kad ne visos izoglosos yra vienodai reikšmingos. Galima išskirti tris jų tipus: a) kai už apibrėžto arealo trūksta patikimų atitikmenų net ir lyginamų žodžių šaknų: br. мнец – lie. minìkas ‘мяльщик’ (s. sl. МѦТИ – lie. mìnti); s. ru. ручь(ка) – la. ruocis ‘рукоятка, ручка’ (šalia lie. riñkti, neturinčio patikimų atitikmenų ne baltų-slavų areale); b) kada ne areale yra tos pačios šaknies vedinių, tačiau nėra atitinkamo žodžio: ru. болото – pr. dalptan, s. sl. ШЬВЬЦЬ – lie. siuvìkis (Daukša) ‘портной’; c) izoglosos, kurios išskirtinės tik semantiniame plane: s. ru. подъ – lie. pãdas reikšme ‘po krosnimi [под печи]’.

Šaltinis:

Откупщиков 1972, 119

Antraštė:

mìnti

Reikšmė:

stampfen, pressen, treten

Straipsnelis:

žr. pominis

Šaltinis:

Gliwa, Stukonis 2008, 61–72

Antraštė:

miñti

Straipsnelis:

[Tocharų ‘inagentyvo’ kategorija (III ir IV klasių prezensas, V kl. konjunktyvas, II kl. preteritas) kyla iš ide. prez. *-h₁i̯e/o-, aor. *-h₁- (< ide. *-eh₁-). Tai patvirtina kitų kalbų duomenys, pvz.:] lie. minėti, min-i, la. minēt, min ‘erwähnen, sich erinnern’ (plg. gr. μαίνομαι) šalia lie. miñti, pret. min-ė ‘er/sie/es wurde eingedenk’, kuris tęsia seną aoristą *min-ē (dar plg. gr. ἐ-μάν-η).

Šaltinis:

Seržant 2011, 534