Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: mulvė.

Antraštė:

mul̃vė

Reikšmė:

dumblas, purvas

Straipsnelis:

žr. melsvas

Šaltinis:

Chantraine DEG, III, 710–711

Antraštė:

mul̃vė

Straipsnelis:

[Giminiškų kalbų pelkių pavadinimų sistemos, dėl genetinių ryšių, dėl panašių tipologinių tendencijų, iš dalies suartėja:] Prasl. *mulь – lie. mulvė ‘dumblas, pelkė’.

Šaltinis:

Куркина 1967 (1969), 143

Antraštė:

mul̃vė

Straipsnelis:

Gr. μολύνω ‘tepti, supurvinti’ [710 ...]. Jei Μολόεις pateikta etimologija yra teisinga, tai su -ύνω iš daiktavardžio padarytas veiksmažodis, plg., pvz., αἰσχύνω. Išskyrus graikus, buvo galvojama apie s. i. mála- m. ir n. ‘nešvarumas, šiukšlės, purvas’, kuris galėtų (su būdvardiniu vediniu malavant- ‘nešvarus, purvinas’, atliepiančiu Μολόεις) atliepti *μόλος, plg. Mayrhofer Wb. 2, 598, s. u. málan. Lie. mul̃vė ‘dumblas, purvas’ pateikia galimą lyginimą, bet lie. žodis suponuoja nulinį vokalizmą, kas leidžia manyti, jog μολύνω užėmė *μαλύνω vietą. Šiaip ar taip veiksmažodis mul̃vinti jokio naudingo elemento nepateikia, nes jis yra lietuvių k. įprasto tipo faktityvas. Kaip tik Pokorny 720 ir toliau, į spalvas reiškiančių būdvardžių šeimą (kaip gr. μέλας, μίλτος, lo. mulleus ‘rausvas’, lie. mel̃svas ir t. t.) įtraukė visus šiuos žodžius.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 710–711