Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: num- (že.).

Antraštė:

num- (že.)

Straipsnelis:

Dabar žemaičių mun-, num- tarimą daugumas kalbininkų laiko dėsningu fonetiniu pasikeitimu (net V. Toporovas pakeitė savo nuomonę: В. Топоров ПЯ, 1980 žr. kamanas)[...] daugelyje šnektų to negalima pagrįsti kokiu dėsniu (raseiniškiuose, vakarų ž. am, an viename skiemenyje nepakinta, o skirtinguose taip – ir ne visuose žemaičiuose). Ypač neduoda pagrindo fonetiniam dėsniui kairysis Nemuno krantas (Kar̃klė, net Gãstos – LKŽ kartoteka, V. Kurtinaičio užrašymas), vakarų ž. ir pietų raseiniškiai. Užmiršom Ch. Stango mintį, kad mun gali būti iš tų ide. skiemeninių *l̥, m̥, n̥, r̥ (Stang VGBS 1966, 34t.). Iš tiesų, kodėl nesiginčijam dėl kokio skárti ir skùrti fonetinio ypatingumo, o dėl analogiško mun-, num- ginčijamės (Zinkevičius LD 172; Grinaveckis, Mokslo darbai XI, 1960, 77;taip pat Žemaičių tarmės istorija, 172; Vanagienė, Vitkauskas, LKK XI, 1969 212–214). Juk ir čia, ir ten a ir u kaitaliojasi visai tolygiai – vienos šnektos turi vienas formas, kitos skirtingas.

Šaltinis:

Vitkauskas 1991, 205