Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
pū̃škas
Straipsnelis:
pūškas ‘spuogas’ gretinamas su sl. *pyskъ ‘išsipūtimas, sustorėjimas’, plg. r. пыск ‘snukis’, br. пыска ‘skruostas su smilkiniu’, č. pysk ‘lūpa’, le., a.-luž., ž.- luž. pysk ‘snukis’ (Фасмер III, 420, Fraenkel 680). Prie jų dar reiktų pridėti slavų veiksmažodinius vedinius su alternacinėmis šakninėmis morfemomis *pusk- : *pъsk- : *pysk-, plg. slovėnų opésniti- ‘išprūsti, pabėgti’, le. opsnąć ‘paslysti’. Kamienų pysk-/pъsk- tęsiniu laikytini dar slovėnų piška ‘rieštuo branduolys’, bulg. пъска ‘kauliukas’, t. y. tai, kas subręsta ir nubyra, taip pat bžn. sl. напышгити cѧ ‘inflare’, slovin. vëpsnǫc ‘wydalić z siebie’ ir kt. Visi šie žodžiai kildinami iš ide. *pū̆-/peu-/pou- (šio ide. lizdo rėmuose gyvuoja ir kamienai su -s ir -sk Pokorny I, 847–848).
Šaltinis:
Куркина 1986–1987 (1989), 74

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas