Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
pasimùldyti
Straipsnelis:
F. Bezlajus (Bezlaj F. Eseji 126) padaręs prielaidą, kad s.-kr. mùnītva = munítva ‘apgaulė, gudrybė, vaizdas, skudurai’, čakav. mũken ‘kvailas, silpnaprotis’, slov. mólnjen ‘pamišęs’, trm. múnjen ‘pakvaišęs’, bulg. trm. му́ня ‘tylẽnis’ slypi šaknis *mьld-, šiuos sl. žodžius įtraukia į lizdą, kuriam priklauso la. mùlsa ‘sąmyšis’, mùldît ‘leistis į fantazijas’, lie. pasimùldyti ‘klysti’ (Fraenkel 430, 544), r. мылить ‘apgaudinėti’, č. mýliti ‘klaidinti’ (Фасмер III 23), o taip pat av. mairya ‘apgaulingas’, arm. meł ‘nuodėmė’, gr. μέλος ‘betikslis, blogas’ < ide. *mel- ‘apgauti, suklysti’ (Pokorny 719–720). Nežiūrint s.-kr. žodžių reikšmių įvairovės, pietvakarinėje (slov.-čakav.) dalyje išsiskiria sl. *mьld-, reikšme ‘kvailas, nevykęs’, kuri išsivystė iš reikšmės ‘vangus, silpnas’, plg. r. глупый ‘nesugebąs veikti, silpnas’ ir ‘blogas, primityvus’ (ЭССЯ 6 152).
Šaltinis:
Куркина 1981 (1983) a, 10

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas