Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: rugys.

Rezultatai

Antraštė:: rugỹs
Straipsnelis:: Prasl. rъžь-. Pradinę struktūrą (t. y. rugь-) vidinės rekonstrukcijos metodu atstatyti negalima. Ji patikimai atstatoma tik iš išorės lyginant su germanų ir baltų kalbomis: s. v. a. rocko, v. v. a. rocke, vok. Roggen (pragerm. ruggn-), lie. rygỹs, la. rudzis. Kitose ide. kalbose nėra. Tokiu būdu čia slavų-baltų-germanų izoglosa [275]. Moteriškosios giminės kamienas žinomas visose slavų kalbose. Dažnai senasis kamienas išlikęs tik įvairiuose vediniuose. Šiose kalbose yra išlaikytas ir žodis rъžь: le. psn. reż, ržy, ž. luž. rež, ržy, a. luž. rož, ržě, č. trm. rež, rži, slovk. raž, raži. Gerai žinomas kamienas visose piet. slavų kalbose: bulg. ръж, mak. рж, s.-kr. ра̑ж, slov. ŕž.
Šaltinis:: Бернштейн 1974, 275–276

Antraštė:: rugỹs
Straipsnelis:: Sl. rъžь, lie. rugỹs ir germ. *rugi- yra kilę iš pradinio rughi-. Sl. rъžь, kilęs iš rughi-, siejasi su s. isl. rugr, s. ang. ryge ‘rugys’, o lie. rugỹs iš rugijas – taip pat rughi- tematizacija, kaip ir s. saksų roggo, s. v. a. rocko ir pan.
Šaltinis:: Семереньи 1967, 23

Antraštė:: rugỹs
Straipsnelis:: Protograikų [préhellénique βρίζα ‘šaknis’ iš *vrugi̯ā (plg. lie. rugỹs, plur. rugiai̇̃, s. r. rъžь, s. saksų roggo) etc.
Šaltinis:: Haas 1951, 82

Antraštė:: rugỹs
Straipsnelis:: Kultūrinių augalų pavad., atsiradę atsiribojusioje nuo ide. prokalbėje ir išplitę, kartu su įvardijama kultūra, kitose (tik Europos) ide. kalbose, be išimties, žymi tą pačią augalų rūšį, plg. lie. rugỹs, la. rudzis, pr. rugis, s. r. ръжь, s. v. a. rocko, s. saksų roggo (< germ. *roggan-, *ruggan-, *rug-n-), s. isl. rugr < trak. βρίζα [Pokorny 1183; Trautmann 246; Meyer s. Zu dem thrakischen Glossen. – BB 20, 120–121], kuri giminiška s. i. vrīhi-ḥ, pers. birinj ‘ryžiai’, gr. ὀρίνδης (ἄρτος) ‘ryžių duona’, ὄρυζα, ὄρυζον ‘ryžiai’ (gal skolinys iš i.-ir.). Trak. βρίζα ‘rugiai’ ir s. i. vrīhi-ḥ ‘ryžiai’ – giminiški, bet skirtingus augalus įvardijantys žodžiai, atsirado dėl to, kad ide. prok. laikus siekiančios šaknies reikšmę trak. ir i.-ir. pasitelkė skirtingiems kultūriniams augalams pavadinti. Su ryžiais i.-ir. galėjo susipažinti tik dabartinėse savo gyvenamose vietose, nes iki VII m. e. a. ryžiai už Azijos ribų nežinomi.
Šaltinis:: Гиндин 1963 (1963), 65

Antraštė:: rugỹs
Straipsnelis:: Sl. rъžь bei lie. rugỹs, germ. *rugi- laikomi germ.-slav.-balt. Entlehnung aus trak. βρίζα (< *wrugya-) [Senn: Handbuch d. Lit. Sprache I 1966, 35; pagal Šraderį]. H.-Fr. Rozenfeldas (In: Wissensch. Zeitschrift der E. M. Arndt -Universität Greifswald VI, 1956/67, 187 B.) mano [292], kad iš seno trakiškas žodis, pamatuotas wrugya-, buvęs paskolintas kaip indoeur-kas (sic!) rughio-, rughi-. Sl. rъžь aiškiai remiasi rughi- (pastarąja lytimi pamatuoti s. isl. rugr, s. ang. ryge ‘rugiai’), o lie. rugys (< rugijas) pasidaryta iš rughi-, pridedant pries. (kaip ir s. frankų rogga, s. šv. roggo; s. v. a. rocko reprezentuoja n-kam. vedinį rughyōn, besiremiantį ta pačia rughi-). Prielaida, jog rughi- yra skolinys iš trak. wrugya, besiremia tik akivaizdžiu semantikos atitikimu. Dar pridurčiau, kad žodžio pradžios wr- anglų kalboje būtų išlikęs ligi viduramžių pabaigos, tačiau s. ang. lytis yra ryge. Taigi kažin ar trak. žodžio praforma laikytina wrugya ar wrughya. Georgijevo (V. Georgiev: Vъprosi na bъlgarskata etimol., 1968, 27) samprotavimai, jog trak. žodis kilęs iš *wri(n)-ghyā, kuri giminiška su ind. vrīhi- ‘ryžiai’, man rodos neįtikinanti. Aš pats siūliau (In: Numerals, 153–154) trak. žodį kildinti iš *bhrūg-, kuriuo remiasi ir lo. frūgēs, etc. Anksčiau manyta, kad leksema ‘rugiai’ fiksuojama bl., sl. ir germ. kalbose. Dabar šis žodis fiksuojamas ir iran. kalbose, plg. kotan. rrusa ‘miežiai’ bei kvarezm. rsy (arba rysy). ‘t. p.’. Žinoma, šių iran. formų prieb. s gali būti tik iš ž (< g), nors šitie fonetikos dalykai aiškūs nevisiškai. Prie paminėtų iran. formų pridėtini fin.-ugr. žodžiai, kuriuos mini Vasmer II 530. Tikėtina, jog fin.-ugr. kalbos išlaikiusios archaiškesnę be palatalizacijos rughi- formą, plg. chant. räk ‘Mehl, Brei’, es. rokk ‘Mehltrank (für Tiere), Mehlsuppe’ (ir kt. pvz.). Taigi sl. rъžь yra paveldėtas iš ide. (tas pat pasakytina apie kitų kalbų leksemą ‘rugiai’), jis ne skolinys.
Šaltinis:: Szemerényi 1967, 292–294

Antraštė:: rugỹs
Straipsnelis:: E. Frenkelis savo žodyne teigia, esą lie. rugỹs giminiškas tarp kitų ir su s. isl. rugr, s. ang. ryʒe. Naujausi kultūriniai istoriniai bei lingvistiniai tyrinėjimai liudytų, jog lie. ir skandinaviškųjų žodžių santykiai veikiau beesantys kitokie. Rugiai, kaip javų rūšis, į šiaurę patenka vėlai – tik 13 a. ir ko gero tarpininkaujant bl. ar bl.-suom. (plačiausiai rugiai auginami ryt. Švedijoje!). Taigi šiaurėje fiksuojamą rugių pavadinimą råg ir kt. reikėtų veikiau laikyti baltizmu: apie tokį dalyką (galbūt neatsitiktinai) kalba ir sutampantys mėn. pavadinimai, plg. lie. rugpiū́tis ‘August’, la. rudzu mēnesis, (s. ang.) rugern (žr. taip pat Hellquist s. v. råg).
Šaltinis:: Rūķe-Draviņa 1963, 97

Antraštė:: rugỹs
Straipsnelis:: rugis E. 258 bei ruggis Gr. 8 ‘rugys’: lie. rugỹs, s. sl. rъžь, s. isl. rugr ‘t. p.’ ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. II 374 t.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 296

Antraštė:: rugỹs
Straipsnelis:: Iš ide. *rughio- ‘rugys’ kilę lie. rugỹs, s. isl. rugr ‘rugys’.
Šaltinis:: Duridanov 1969a, 85

Antraštė:: rugỹs
Straipsnelis:: Lie. rugỹs, la. rudzis, pr. rugis, s. sl. rъžь, r. рожь, s. isl. rugr, s. ang. ryge, vok. Roggen.
Šaltinis:: Sabaliauskas 1958a, 455

Antraštė:: rugỹs
Straipsnelis:: Lie. rugỹs, la. rudzis, pr. rugis, r. rož, s. isl. rugr.
Šaltinis:: Rosinas 1998, 284

Antraštė:: rugỹs
Straipsnelis:: žr. medus
Šaltinis:: Poliakovas 2005, 112

Antraštė:: rugỹs
Reikšmė:: рожь
Straipsnelis:: Baltų kalbose kolektyvinei reikšmei išreikšti, dažnai apskritai javams pavadinti vartojama daugiskaitinė forma, vienaskaitinė vartojama krūmui, augalui, vienetui pavadinti: lie. rugỹs (vns.) ‘рожь’, rugiaĩ (dgs.).
Šaltinis:: Дегтярев 1989, 47

Antraštė:: rugiaĩ
Straipsnelis:: Paveldėtuose žodžiuose latvių kalboje gomuriniai sprogstamieji priebalsiai virtę dantinėmis afrikatomis, pvz.: […] la. rudzi : lie. rugiaĩ.
Šaltinis:: Steinbergs 1982, 398