Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: sedeti.

Antraštė:

sė́dėti

Straipsnelis:

1973 m. skelbtame straipsnyje autorius teigė, kad ide. įvyko kai kurių diftongų monoftongizacija: senoji forma […] ** -oy pre-vokalinėje formoje davė *oy, o pre-konsonantinėje - *ē ir pan.). Taip, pvz., prielaida, kad ide. įvyko perėjimas iš ** -oy į *-e, leidžia paaiškinti ide. veiksmažodžių klasę su *-ē tam tikrose infinityvo formose vs. praes. *-oy (besikaitaliojanti su *-ye/o-). Taip lo. sed-ē-re, sl. sěd-ě-ti, lie. sėd-ė́ -ti ‘to sit’ atspindi ankstesnį s̄̆d-oy prekonsonantinėje pozicijoje; tuo tarpu etimologinis * -oy iš prevokalinės pozicijos tebėra atspindėtas go. sg. 3 a. hab-ái ‘has’.

Šaltinis:

Schmalstieg 1975, 7

Antraštė:

sėdė́ti

Straipsnelis:

S. air. suide n. „sedėjimas, krėslas“. Vediniai: suidigidir „jis padeda“, suidigitir, praet. rosuidigestar; suidigud „vieta“. Šaknis *sed- „padėti, pastatyti“ įvairiomis formomis išsaugota daugelyje ide. kalbų, Pok. 884: s. i. sī́dati „jis sėdasi“, gr. ἵζω, lo sīdō, sedeō, go. sitan „sėdėti“, s. sl. sě̆, lie. sė́di ir t. t. Lo. air. suide ekvivalento forma solium „krėslas“ su dialektiniu d > l kaita.

Šaltinis:

Vendryes LEJA, s200

Antraštė:

sė́dėti

Straipsnelis:

Toch. B sār(r)i „patarimas, susirinkimas“ su „pliuratyvu“ sarrīwenta „einzelne Aufgaben“ (plg. taip pat Krause, NAWG 1954,6). Šis daiktavardis remiasi ide. *sōd-r- iš *sed- „sėdėti“ ir giminiškas su lo. sedēre, gr. ἕζομαι, lie. sėdė́ti, s. sl. sěě ir taip pat su toch. A ṣe-, B ṣai-, ṣey- „būti“, A se-, B sai-n- „atsiremti, remtis; turėti savo atramos tašką“. Dėl vokalizmo *ō, plg. lie. sóstas, pr. sosto „suolas“; dėl išplėtimo *-r-, žr. gr. ἕδρα„sostas“. Žodžio galo -i, be abejo, yra toks pat kaip ir B žodžiuose leki „guolis“, telki „šventenybė“ ir t. t. (plg. Van Windekens, Orbis (1970) 430 ir toliau). Dėl reikšmės sunkumų nėra – ją aiškiai reikia kildinti iš reikšmės sueiga, sesija. Be to, analogišką semantinę raidą turi av. hastra- „Versammlung“, s. i. sattrá- „ritualinė sueiga“, gr. συνέδριον„council, meeting“ ir t. t. Dėl šio aiškinimo dabar žr. Van Windekens, Etimologija 1972 (1974) 146 ir toliau. Taip pat plg. B sorromp „žemai“.

Šaltinis:

Windekens 1974, 418

Antraštė:

sė́dėti

Straipsnelis:

Toch. A ṣe-, B ṣai-, ṣey- „būti“ (imperfektas nuo A nas-, B nes- „būti“), su formomis: A ṣem, ṣet, ṣemäs, ṣeñc; B ṣaim arba ṣeym, ṣait, ṣeyem, ṣeyeṃ. Iki šiol šiame imperfekto kamiene įžvelgė nulinį ide. *es- laipsnį *s- (plg. Pedersen, Tocharisch (1941) 206 ir toliau; Van Windekens, Lexique (1941) 108 ir Morphologie (1944) 288 ir toliau, Lane, Lang. 24 (1948) 308; Krause, The Journal of Celtic Studies I (1949) 28). Tiktai ṣ- rodo, kad B ai, ey (> A e) pirmasis balsis buvo ide. *ē-, o ne *e (*ei būtų pavirtęs į i: išplėsta forma *sē- iš *es- ir t. t. niekur nėra paliudyta, o optatyvo ypatybė *-ēi- taip pat būtų izoliuota. Šiaip ar taip A ṣe-, B ṣai-, ṣey- tiesiogiai kilo iš *ṣēi-. Antra vertus, toch. turi A se-, B sai-n- „atsiremti, remtis; turėti savo atramos tašką“, kuris tęsia ide. *sod-i̯- iš sed- „sėdėti“. Man atrodo, kad A ṣe-, B ṣai-, ṣey-, iškėlus pirminę formą *sēd-i̯- „sėdėti“, negalima atskirti nuo A se-, B sai-n-. Šis *sod-i̯ (plg. sēd- lie. sėdėti, s. sl. sěděti ir t. t.) su vardažodinės kilmės -i̯-, kuris sugretina praes. kamieno išplėtimą su gr. ἕζομαι< *sēd-i̯- (toks pat abipusis aiškinimas tinka A se, B sai-n- < *sod-i̯- tapęs A ṣe-, B ṣai-, ṣey- buvo suvoktas kaip optatyvas, iš kur (taip pat ir A dialekte) jo imperfektinė vartosena.

Šaltinis:

Windekens 1976, 453

Antraštė:

sė́dėti

Straipsnelis:

Toch. A ṣat, priev. „žemyn“. Šis žodis kilo iš ide. *sed- ir t. t. „sėdėti“: lo. sedēre, gr. ἕζομαι, lie. sėdė́ti, s. sl. sěděti ir taip pat toch. [452] AB ṣäm- „sėdėti, būti, atsidurti“, A ṣe-, B ṣai-, ṣey- „būti“, A se-, B sai-n- „atsiremti, remti, turėti savo atramos tašką“ ir t. t. Pirminei A ṣät < ide. *sed- morfologinei struktūrai turbūt reikia priimti naują tematinę formą *sedo-. Dėl reikšmės plg. toch. B sorromp, priev. „žemyn“ su sorr- < ide. *sōdr- iš to paties *sed- „sėdėti“, toch. A yṣaṃ „griovys, tvirtovės apkasas“ ir kimrų sawdd „giluma, nuslūgimas“ su „sėstis, judėti žemyn“ > „žemyn, žemai“ ir t.t. raida.

Šaltinis:

Windekens 1976, 452–453

Antraštė:

sėdėti

Straipsnelis:

Beveik visi ide. k. žodžiai, reišk. „sėdėti“ priklauso vienai veldinių grupei. Lie. sėdėti, la. sēdēt, gr. ἕζομαι, lo. sedēre, s. air. saidim, go. sitam, s. ang. sittan, s. v. a. sizzan ir t. t., bendras germ., s. sl. sěděti ir t. t., bendras sl., šalia perfect. sěsti „sėsti“; s. i. sad-, av. had- ir t. t, visi < ide. *sed- ir *ēs- „sėsti, sėdėti“.

Šaltinis:

Buck 1949, 833–834

Antraštė:

sėdė́ti

Straipsnelis:

Toch. B sār(r)i „patarimas, susirinkimas“ su „pliuratyviniu sarrīwenta „einzelne Aufgaben“ (plg. taip pat Krause, NAWG 1954, 6). Šis daiktavardis remiasi ide. *sōd-r- < *sed- „sėdėti“ ir t. t. ir susijęs su lo. sedēre, lie. sėdė́ti, s. sl. sěděti, gr. ἕζομαι ir taip pat su toch. A ṣe-, B ṣai-, ṣey- „būti“, A se-, B sai-n- „atsiremti, turėti savo atramos tašką“. Dėl vokalizmo *ō, plg. lie. sóstas, pr. sosto „suolas“, dėl *-r- žr. gr. ἕδρα „sostas“. Žodžio galo -i yra, be abejo, toks pat kaip ir B leki „guolis“, B telki „šventenybė“ ir t. t. (plg. Van Windekens, Orbis 19 (1970) 430 ir toliau). Dėl reikšmės sunkumų nėra: aišku, kad reikia kildinti iš „sesija“; be to, analogišką semantinę raidą randame av. hastra- „Versammlung“, s. i. sattrá- „ritualinė sesija“, gr. συνέδριον „council, meeting“ ir t. t. Dėl šio aiškinimo dabar žr. Van Windekens, Etimologija 1972 (1974) 146 ir toliau. Taip pat plg. B sorromp „žemai“.

Šaltinis:

Windekens 1976, 418

Antraštė:

sėdė́ti

Straipsnelis:

Toch. B sorromp, adv. „žemai, apačioje“. Šis žodis skaidosi į sorr- ir -omp: pastarasis yra ne kas kita kaip B omp (greta om) „čia“ = s. i. tatra. Toch. sorr- reikia kildinti iš senesnio *sārr- (B *sārromp- > sorromp), kuris kilo iš ide. *sōd-r- iš *sed „sėdėti“; lo. sedēre, gr. ἕζομαι, lie. sėdė́ti, s. sl. sěě ir taip pat toch. A ṣe-, B ṣai-ṣey- „būti“, A se, B sai-n- „remtis, turėti atramos tašką“. B *sārr- turi ir B sār(r)i „taryba, susirinkimas“ < „sesija“ < ide. *sōd-r-, kurio pailginimas *-r- taip pat figuruoja ir gr. ἕδρα„sostas“. Dėl *sōd-, plg. lie. sóstas, pr. sosto „suolas“. Reikšmė „žemai, apačioje“ (tiksliau „čia apačioje“, „čia“ išreikštas -omp) primena giminiškų žodžių reikšmę: A ṣät, priev. „link apačios“ < ide. *sed(o)-, A yṣaṃ „tvirtovės griovys, tranšėja“ su -ṣaṃ < ide. *sēd-nō- ir kimrų sawdd „gylis, sumažėjimas“, kur turime „sėstis, judėti link apačios“ > „link apačios, apačioje ir t. t.“ evoliuciją.

Šaltinis:

Windekens 1976, 435

Antraštė:

sėdė́ti

Straipsnelis:

Toch. A se, B sai-n- „atsiremti, turėti atramos tašką“ su formomis part. praes. med. sesmāṃ, conj. med. señmār, part. praet. sāseyu; B praes. med. sainaskentär, inf. saintsi, part. praet. sasainu; subst. der. A sem, B saim „atrama, globa“. Šis veiksmažodis kilo iš ide. *sod-i̯- iš *sed- „sėdėti“ su lo. sedēre, gr. ἕζομαι, lie. sėdė́ti, s. sl. sěděti ir taip pat toch. A ṣe-, B ṣai-, ṣey- (imperfekto kamienas) „būti“. Dėl A se-, B sai-n- reikšmės, plg. lo. (sub)sidium „pagalba; atrama, ramstis“, kuris su s. air. fotha „pagrindas, pamatas“ kilo iš ide. *(upo)sodi̯o-: šios formos taip pat apibūdina toch. A se-, B sai-n- < ide. *sodi̯o- šaknies vokalizmą ir struktūrą. Bet žr. dar s. air. suide „kėdė, krėslas“ ir lo. solium „sostas“ < *sodi̯o-. Šiuo atveju kalba eina apie vardažodinės kilmės *sodi̯(o)-. Bet taip pat reikia laikyti vardažodinės kilmės ir gr. ἕζομαι. Tuo budu pailginamas *-i̯- tampa aiškus ir giminiškame veiksmažodyje A ṣe-, B sai, ṣey- „būti“. Nurodysime, kad A sāseyu vietoj *sāsayu paaiškinamas A formų sesmāṃ ir señmār įtaka. Toch A mem, B maim „matas, įvertinimas“ greta A me-, B *mai- „matuoti“ < ide. *mod-i̯(o)- paaiškina A sem, B saim struktūrą: priesaga -m (galbūt iš *-mi-) buvo pridėta prie veiksmažodžio A se-, B sai- kamieno. Tokiu būdu B sai-n- (kur -n- buvo apibendrintas) -n- buvo pridėtas prie B kamieno sai-. Dėl šio aiškinimo plg. Van Windekens, Orbis 10 (1961) 385 ir 16 (1967) 475.

Šaltinis:

Windekens 1976, 475

Antraštė:

sėdė́ti

Straipsnelis:

Toch. A yṣaṃ „griovys, tvirtovės apkasas“ su: loc. sg. ir pl. yṣanaṃ ir yṣaṃsaṃ. Šis daiktavardis skaidosi į intensyvinį priešdėlį y- ir -ṣaṃ, kuris kilo iš ide. *sēd-no- < *sed- „sėdėti“, lo. sedēre, gr. ἕζομαι, (*sēd-), lie. sėdė́ti, s. sl. sěděti bei taip pat toch. AB ṣäm- „sėdėti, rastis“, A ṣe-, B ṣai, ṣey- „būti“, A se-, B sai-n- „remtis, turėti savo atramos tašką“ ir t. t. A (y)ṣaṃ < ide. *sēd-no; *-no- greta *-to- lie. sóstas, pr. sosto „suolas“ < ide. *sōd-to. Dėl reikšmės „griovys, tranšėja“ (= toch. B tscerme, vertimas iš s. i. parikhā), plg. toch. A ṣät „link apačios“ < ide. *sed-; B sorromp „žemyn“, kur sorr- < ide. *sōd-r- iš to paties *sed- „sėdėti“, kimrų sawdd „gilumas, gylis, nuslūgimas“. Aš manau, aišku, kad sąvokas „žemyn, link apačios, gylis ir t. t.“: „griovys, tvirtovės apkasas“ papildo kimrų sawdd „gilumas, gylis, nuslūgimas“.

Šaltinis:

Windekens 1976, 608

Antraštė:

sėdė́ti

Straipsnelis:

Žr. sėsti

Šaltinis:

Endzelīns DI II, 340

Antraštė:

sedė́ti

Straipsnelis:

Jotvingių ʃid ‘sėdėti’, plg. lie. sėdė́ti, la. sêdêt, bet pr. sindats.

Šaltinis:

Zinkevičius 1985b, 79

Antraštė:

sėdė́ti

Straipsnelis:

[Tyrime bandoma pritaikyti glotochronologijos metodą baltų ir slavų kalboms.] 61 protoslavų/protobaltų *sěděti/sēdēti, br. sjadzec ̕, ukr. syditi, r. sidet ̕, lie. sėdė́ti, la. sědět, pr. sídons, narevų ʃid.

Šaltinis:

Novotná, Blažek 2007, 338

Antraštė:

sėdė́ti

Straipsnelis:

Veiksmažodžiai su -ē- gerai žinomi ir baltų-slavų kalbose (lie. sėdė́ti, garė́ti, (pa)vydė́ti – s. sl. СѢДѢТИ, ГОРѢТИ, ВИДѢТИ ir kt.). S. sl. ЛЕШТИ (< *legti) : ЛЕЖАТИ (< *legēti) genetiškai artimesnis s. v. a. ligg(i)u ‘guliu’, o bendrosios semantikos plane artimesnis lie. gul̃tis ‘лечь’ : gulė́ti ‘лежать’.

Šaltinis:

Откупщиков 1972, 116

Antraštė:

sēdēti

Straipsnelis:

„Pusiau tematinis“ tipas lietuvių kalboje apsiriboja tik veiksmažodžiais su bendratimi -ēti (atitinkančia slavų -ěti) ir dantinių sprogstamųjų priebalsių „tranzityviniu“ suminkštinimu vienaskaitos 1 asmenyje, pvz., 1 sg. sēdžiu (< *sēdju), bet 2 sg. sēdi, inf. sēdēti, tiksliai atitinkantis s. sl. sěděti.

Šaltinis:

Robinson 1977, 226

Antraštė:

sėdė́ti

Straipsnelis:

Pagal Winterio dėsnį epochoje prieš susiformuojant baltų-slavų prokalbei balsis, ėjęs prieš neaspiruotąjį skardųjį priebalsį, pailgėdavęs, plg. ide. *sed- : lo. sedeō : prabaltų-slavų *sēˀd- : lietuvių sėdė́ti : latvių sêdêt : praslavų *seˈdētēi̯ a. p. c : bendrosios slavų *sědě̋ti a.p. c […]. Dar žr. nuogas, vesti, vežti, melžti

Šaltinis:

Olander 2009, 150