Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
segti
.
Rezultatai
Antraštė:
sègti
Straipsnelis:
žr.
sagtis
Šaltinis:
Абаев ИЭСОЯ
III, 97–98
Antraštė:
sègti
Straipsnelis:
Prieš keletą metų pr.
seggīt
Hampas aiškino siedamas su
darýti
reikšmės atžvilgiu ir
žãgaras
formos atžvilgiu (Baltistica 8, 1971, 43–5), minėdamas, kad, P. Skardžiaus nuomone, šio veiksmažodžio kilmė neaiški. J. Kazlauskas nurodė, kad R. Trautmannas siejo
seggīt
su lie.
sègti
‘to button, clasp, pin’, s. i.
sájate
etc. (Altpreuss. Sprachdenkmäler, 423) ir kad J. Endzelīns (Senprūšu valoda, 245) sekė Trautmannu. Trautmann, atskirai nuo sanskrito
sájati
‘haftet’ (416–417) mini s. v.
sagis
, prilygintą lyčiai
sãgas
(žr. s. v.
sagà
Fraenkel LEW, spėjamą lizdo
sègti
‘heftet’,
sagýti
, s. air.
suanem
giminaitį. Endzelīns toliau cituoja sanskrito
sajate
, lie.
sègti
. Fraenkel LEW 770 priduria
seggīt
tik kaip pašalinę mintį pačiame
sègti
skyrelio gale. [87]. Turime gerai apibrėžtą baltų
sègti
giminaičių lizdą ir neaiškių tarpusavio santykių bei neaiškios kilmės indo-iranėnų porą *
seg-
ir *
seng-
‘hang’ ir ‘attach’. Slavų *
sęg-
‘reach, grasp’ santykis yra neaiškus. S. air.
suainem
‘rope, string’ yra labai miglotas. Pr.
seggīt
, kaip yra gerai žinoma, yra fonetiškai dvipramiškas. Semantiniu atžvilgiu anksčiau minėtos grupės neduoda aiškaus pagrindo sąsajoms. Dėl šių priežasčių, kaip minėta, Hampas siūlo būtent tokį
seggīt
aiškinimą. Logiškas aiškinimas, besiremiantis tos pačios kalbų šeimos paralelėmis visada priimtinesnis nei tas, kuris remiasi tolimais (tolimų kalbų) siejimais.
Šaltinis:
Hamp 1974c
, 87–89
Antraštė:
sègti
Straipsnelis:
Kad pr.
saxtis
EV 643 'Rinde' (pastarąją leksemą galime etimologizuoti keleriopai) žodžio pradžioje tam tikromis sąlygomis prieš prieb. grupę sibilantas
+C
galėtų turėti antrinį velarinį, tai todėl semantiškai abejotinas pr. lyties siejimas su lie.
sègti
'heften, schnallen', la.
segt
'decken, hüllen, bedecken; einstecken, schnallen' (plg. Trautmann APS pr. 421, Endz. SV 243, ME III 812) tėra viso labo tik viena iš galimybių (E. Frenkelis, LEW 770 s. v.
sègti
tokio gretinimo nemini).
Šaltinis:
Lanszweert 1984
, 5
Antraštė:
sègti
Straipsnelis:
Toch. A
sāk-
,
sak-
, B
sāk-
„atsilikti; (kauz.) sulaikyti, suturėti“ su formomis: A praet. act.
sāk
, conj. act.
sākeñc
, inf. (kauz.)
sākässi
, praes. med.
sakanträ
; B part. praet.
sasākau
, praes. act. (kauz.)
sākäṣṣäṃ
, part. praes. act. (kauz.)
sākäṣṣeñca
. – Jau Holthausen, IF 39 (1921) 66, teisingai aiškina šį žodį, kildindamas jį iš ide. *
seg̑h-
ir t. t. „užvaldyti, laikyti“ ir lygindamas su s. i.
sáhate
„numalšinti“, av.
haz-
„užvaldyti“, gr. ἔχω„laikyti, turėti“, go.
sigis
„pergalė“ ir t. t. Šį *
seg̑h-
taip pat turi daugelis toch. žodžių: A
ṣakkats
„ryžtingai, tvirtai, žinoma, tikrai“, A
skam(at)
ir B
ṣek
„visada“, A
ṣokyo
„stipriai“, A
sakät
„ramiai, tyliai“. Toch. AB
sāk-
< ide. *
sog̑h-
. […] Kadangi toch.
sāk-
pagrindine reikšme nurodo „sulaikyti, susivaldyti“, kuri ypač atitinka gr. ἐχέω, ἔχωir t. t. reikšmei, tai nėra jokio pagrindo pritarti Duchesne-Guillemin, BSL 41, 2 (1941) 163 aiškinimui, kur lyginama su s. i.
sájati
„būti arti“, lie.
segù
.
Šaltinis:
Windekens 1976
, 416
Antraštė:
sègti
Reikšmė:
„heften“
Straipsnelis:
seggīt
29,₁₃ „tun, daryti, veikti“ [ir kt.]:
warguseggūntins
; Trautmanas Apr. Spr. 423 pr. žodį sieja su s. i.
sajatē
„heftet sich an“,
sajjatē
„ist womit beschäftigt, pr.
sagis
, lie.
sègti
ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. II 480 t.
Šaltinis:
Endzelīns DI
IV (2), 302
Antraštė:
sègti
Reikšmė:
„heften“
Straipsnelis:
sagis
E. 486 „rincke“ (= „Schnalle an einem Gürtel, Spange, diržo sagtis, sagtis“), 544 „kanopos vinis, Hufnagel“: lie.
sãgas
„kilpa balinamai drobei pakabinti“,
sagà
arba
sagė
„Schnalle“,
sègti
, la.
sagts
, s. i.
sajati
„pakabinti, hängt an“ ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. II 480 t.
Šaltinis:
Endzelīns DI
IV (2), 297
Antraštė:
sègti
Straipsnelis:
Toch. B
suk-
,
ṣuk-
„būti pakabintam, laikytis svyruojant, likti, pasilikti“ su formomis: praes. act.
suknaṃ
, opt. med.
sukaññiyenträ
, praes. med. caus.
ṣūkäskeṃ
. Čia kalba eina apie skolinį iš A dialekto, kur *
ṣuk-
reikia kildinti iš senesnės (toch.) formos *
säkw-
, *
ṣuk-
– iš senesnės (toch.) formos *
ṣäkw-
. Toch. (A) *
säkw-
, *
ṣäkw-
, davusios
suk-
bei
ṣuk
dėl
w
unliauto, o vėliau dėl šio
w
iškritimo, pateko į gana ilgą toch. vardažodinės kilmės veiksmažodžių su
-w-
sąrašą. Toch. (A) *
säk-
bei *
ṣäk-
yra ide. *
seg-
reprezentantai „prisitraukę“ prie s. i.
sájati
„pririšti, pritvirtinti, priskirti“, lie.
segù
ir t. t. Tuo tarpu, kai *
ṣäk-
tęsia ide. *
seg-
, tai *
säk-
suponuoja ide. *
sg-
(antrinis
ä
seniasniame *
säkw-
< *
skw-
) arba ide. *
sə₂g-
. Reikia pastebėti, kad ide. *
-sg-
galbūt turi ir av.
vohuna-zg(a)-
„der sich an das Blus heftet“ (plg. Mayrhofer,
EWAltind.
III (1972) 419). Vietoj (A) *
suk-
, *
ṣuk-
B turėtų būti *
säkw-
, *
ṣäkw-
. Dėl reikšmės „likti, būti tam tikroje vietoje“ < „būti pakabintam ir t. t.“, plg. taip pat s. i.
vi-lamb-
, kuriuo verčiama
suk-
,
ṣuk-
ir kuris reiškia „būti pakabintam, laukti, užtrukti“.
Šaltinis:
Windekens 1976
, 445
Antraštė:
sègti
Straipsnelis:
Toch. B
çkwarya
„liana“ su acc. sg.
çkwaryai
. Šis mot. g. žodis skaidosi į *
çäk-war-ya
:
-ya
yra mot. g. ypatybė tuo tarpu, kai
-war-
primena B
lykwarwa
,
lkwarwa
pl. iš
lyakur
„kartas“ (> A
lkwär
), kur
-war-
< *
wä́-
<
-ur(-)
yra kilęs iš senojo *
-u-
kamieno sustiprinto
-r(-)
, kilusio galbūt analogiškai iš veiksmažodinių daiktavardžių, padarytų iš preterito med. dalyvių su priesaga
-r
. B žodyje
çkwarya
priesaga
-war-
ir t. t. gali būti tos pačios kilmės, nes, kaip ir B
lyakur
atveju, jį reikia kildinti iš veiksmažodžio, turėjusio vardažodinį *
-u-
kamieną, *
çäku
. Elementas *
çäk-
tiesiogiai kilo iš senojo *
ṣäk-
(*
ṣ
-*
k
>
ç
-
k
taip pat kaip ir, pvz., A
çäktālyi
, B
çaktālye
„sėkla“) ir netiesiogiai iš ide. *
seg-
, kurį randame s. i.
sájati
„liestis, (passiv.) būti sujungtam arba sukabintam“ su lie.
segù
ir t. t. Toch. B
çkwarya
, kur pirmajame skiemenyje *
çäk-
iškritęs *
ä
rodo tarimą
uw
iš
w
. Vadinasi, tai yra augalas „kuris sukimba su… “. Taip pat žr. B
suk-
,
ṣuk-
„būti sukabintam su ir t. t.“ < senojo A *
säkw-
, *
ṣäkw
, kuriame yra kamieno *
-u-
/
-u̯-
pėdsakas.
Šaltinis:
Windekens 1976
, 482
Antraštė:
sègti
Straipsnelis:
S. air.
sén
„tinklas (paukščiams gaudyti); spąstai“. Buvo aiškinama, jog kilęs iš *
segno-
, atitinkąs valų
hwynyn
„akis, tinklas“,
hoenyn
„id.“ dubletas, kuris atliepia air.
suan-
žodyje
suanem
(žr. atskirai). Būtų du besikaitalioją prototipai: *
segno-
ir *
sogno-
. Abu tos pačios šaknies kaip s. i.
sájati
„jis sustabdo“, lie.
segù
Ped. I 103. Bet buvo pasiūlyti ir kiti aiškinimai, žr. Pok. (kuris p. 914 atskiria
suanem
nuo
sén
(p. 887) < *
segno-
, valų
hocnyn
< *
sogno-
), US 294, (kuris suponuoja
suanem
šaknį *
seu-
, žr. atskirai
só-
), Stokes BB XIX 108 (kuris kildina iš *
spigno-
gr. σφίγγω„suspaudžiu“, s. isl.
spikr
„vinis“). Nieko tikra.
Šaltinis:
Vendryes LEJA
, s85
Antraštė:
sègti
Straipsnelis:
Lie.
sègti, sẽga
‘su(si)rišti, su(si)sagstyti’ giminingas s. i.
sájati
‘pritvirtinti, pridėti, prijungti’.
Šaltinis:
Derksen 2002
, 10
Antraštė:
sègti
Straipsnelis:
žr.
pasaga
Šaltinis:
Smoczyński 2000b, 185
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas