Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: senas.

Rezultatai

Antraštė:: senas
Straipsnelis:: Ide. kalbų žodžiai, reišk. „senas“, turi labai daug įvairių semant. šaltinių. Iš visų šių žodžių išsiskiria dvi didelės vedinių grupės. Vienai grupei pradžią davusi ide. *sen-, kitai – ide. *wetus-. Lie. senas, lo. senex, s. air. sen, go. sineigs, s. i. (Ved.) sana-, sanaya-, av. hana-, arm. hin, visi < ide. *sen-.
Šaltinis:: Buck 1949, 958

Antraštė:: sẽnas
Straipsnelis:: Gr. ἕνος„senas“. Senas ide. būdvardis su balsiu e *senos. Graikų kalboje jis pasitaiko tik sustabarėjusiuose posakiuose ir, antra vertus, niekada nenusako senumo (šiam atvejui iš seno buvo vartojama ekspresyvus žodis γέρων). Būdvardis reikšme „senas“ yra paliudytas arm. hin, lie. sẽnas, s. i. sána-, s. air. sen, s. isl. sina „praėjusių metų žolė“; het. zena- vartojamas kaip seneō norint nusakyti pabaigą, delčią (mėnulio, žiemos ir t. t.), plg. Benveniste BSL 50, 1954, 33–. Reikšmė „senas“ opozicijoje su „jaunas“ pastebima vakarinėje ide. srityje: keltų, germ. (sineigs = πρεσβύτης), lietuvių kalbose. Be to, av. hana-. Lo. ekspresyvus būdvardis vartojamas sąvokai „senas“ išreikšti tik opozicijoje su „jaunas“, o dėl senescō ir t. t. žr. Benveniste, l. c. Šis vartojimo tipas turėtų būti inovacija. Žr. Ernout-Meillet s. u. senex ir W. Porzig, Festschrift Debruner 343–349.
Šaltinis:: Chantraine DEG, 351

Antraštė:: sẽnas
Straipsnelis:: [Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų kalbų vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą [t. y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma visiškai sutampančias su giminiškų kalbų pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbų raidoje.] Senas. Kiekviena kalba turi kitą pavadinimą. Lie. sẽnas (la. sens „senovinis“) tiksliai atitinka s. i. sánaḥ, gr. ἕνος(lo. senex < *sen-ik-s „senis, senelis).
Šaltinis:: Smoczyński 1982, 233

Antraštė:: sẽnas
Straipsnelis:: žr. dantis
Šaltinis:: Kuryłowicz 1957, 72

Antraštė:: sẽnas
Straipsnelis:: Sen. armėnų kalboje yra daug -o- kamienų, kurie turi gana patikimų paralelių kitose ide. kalbose. Arm. hin, -oy „senas“ < *senos (plg. s. i. sánaḥ, lie. sẽnas, s. air. sen).
Šaltinis:: Джаукян 1982, 129–130

Antraštė:: sẽnas
Straipsnelis:: Manoma, kad slavai prarado ide. *sen- „senas“, kuri žinoma daugelyje ide. kalbų, plg. lo. senex, senis, senior, gr. ἕνος „senas“, s. i. sána-ḥ, av. hana „senas“, go. sineigs, sinista „seniausias“, arm. hin „senas“, s. air. sen „senas“, t. p. plg. lie. sẽnas, sẽnis. Lietuvių kalba išlaikė labai seną žodį su nepakitusia reikšme. Iš šios šaknies yra padaryta įvairių formų: senatà „senis“, senystà [180], senỹstė, senatvà, senãtvė su ta pačia pagrindine reikšme [181].
Šaltinis:: Трубачев 1959b, 180–181

Antraštė:: sẽnas
Straipsnelis:: Greta laringalinio h̯ absoliutinėje žodžio pradžioje ide. *ăn- „protėvis“ nurodomas judrusis s- taip pat žodžio pradžioje. Tai leidžia sugretinti anksčiau laikytas skirtingomis formas: be s- su senuoju laringalu s. v. a. ano ir kt., jų tarpe sl. vъъ su vėlesniu v-; su judriuoju s- s. i. sána- „senas“, av. hana- „senas“, lo. senex „senis“, s. air. sen „senas“, arm. hin „senas“, toliau plg. lie. sẽnas ir sl. *svętъ „šventas“. Sl. *svento- : lie. sẽnas = sl. *svekrъ : lie. sẽšuras. Plg. bl.-sl. santykį se- : su̯e- [75].
Šaltinis:: Трубачев 1959b, 75

Antraštė:: sẽnas
Straipsnelis:: S. air. sen adj. „senas“ ir m. „senis“, glosa „senex“, dat. suin, dat. pl. senaib. Tas pats žodis yra gerai paliudytas tikrinuise galų varduose (vyrų) Senocaros, Senognatos, Senomaglos, Senorix, Senouiros, (moters) Senobena, vietos pavadinime Senomagus (air. Senmag). Britų kalbose jį atliepia valų hen „senas“ (s. valų hencassou glosa „monimenta“ pasirodo gali būti tik britų kalbose prigijęs airių žodis), comparativus hyn Ped. I 377, s. kornų hendat „senolis“ ir henmam „senelė“, kornų hen, hendus, s. bret. hen, bret. henna „vyresnis“. Kilo iš ide.: s. i. sánaḥ ir sanakáḥ, av. hano, arm. hin, gr. ἕνη (καὶ νέα) „senas (ir jaunas) mėnulis“, lo. senex, acc. senem, go. sineigs, superl. sinista, lie. sẽnas. Visi šie žodžiai reiškia „senas“. Pok. 908.
Šaltinis:: Vendryes LEJA, s83–84

Antraštė:: senas
Straipsnelis:: [Paaiškėja iki šiol nepastebėtas tarpusavio atitikimas tarp ural. *j-, kartv. *ʒ̂ (tradicinės notacijos *ʒ₁), sem.-cham. *ʒ, ide. *s, dravid. *č-, tiurk. *j, mong. *s, tung. *s-, *š-:] 3. nostr. *ʒ „senas“: kartv. *ʒ̂- „senti“, sem.-cham. *sʌn-, ide. *(o)- „senas“, tiurk. *j/ü/n- „iškriošęs“. Ide. *(o)-: s. i. sana- „senas“, av. hana-, arm. hin „senas“, gr. ἕνος„senas, praeitų metų“, lo. senex „senas“, s. air. sen, s. valų hen „senas“, go. sinista „seniausias“, lie. senas (Pokorny 908–909).
Šaltinis:: Долгопольский 1972 (1974), 167

Antraštė:: sẽnas
Straipsnelis:: Lie. võras (psn., nevartojamas), pr. urs ‘senas’ (T.) […] Latvių kalboje dabar sąvokai ‘senas’ išreikšti turime du pirmykščius baltų epochos žodžius sens ir v̧cs, kurie prūsų kalboje, išskyrus v̧cs tipo antroponimą Wetschis¹¹⁰ [¹¹⁰ Trautmann. Die altpr. Personennamen, Göttingen, 117, 160] greta lie. võras, nė vienas nepaliudytas. Sens iš tikrųjų yra identiškas lie. sẽnas ir beveik visose ide. kalbose paliudytas (panindeuropeo) (M.-E. III 818; Fraenkel II 775); v̧cs yra identiškas lie. vẽtušas (ž. vẽčas), turinčiam tą pačią formą kaip ir s. sl. vetŭchŭ ‘senas’ (objekto žodis) ir yra, be kita ko, susiję, kaip ir lo. vetus, su ide. metų pavadinimu (M.-E. IV 517 t.; Fraenkel II 1233, 1210). Nors abu – sens ir v̧cs – latvių kalboje skamba įprastai, tačiau pirmasis dominuoja reikšme ‘senovinis’, o antrasis reikšme ‘senas’. Lietuvių kalboje atvirkščiai sẽnas vartojamas abiem šiom sąvokom nusakyti (LKŽ XII, p. 370–375).
Šaltinis:: Ademollo Gagliano 1992, 170

Antraštė:: sẽnas
Straipsnelis:: Jotvingių ʃenʃ ‘senas’, plg. lie. sẽnas.
Šaltinis:: Zinkevičius 1985b, 78

Antraštė:: sẽnas
Reikšmė:: alt
Straipsnelis:: Dažna aiškiai etimologizuojama ide. šaknis neturi atitikmenų slavų kalbose. Pvz., ide. **seno- ‘senas: s. i. sána- etc. […]; lie. sẽnas ‘alt’, sẽnis ‘Greis’, seniaĩ ‘vor alters, längst’, senė́ju ‘werde alt’ (= lo. seneō, la. sens ‘old’ etc. […] [ir kiti ide. kalbų pavyzdžiai, cituojami iš Pokorny IEW; Mann 1984–1987].
Šaltinis:: Blažek 2009, 52

Antraštė:: sẽnas
Straipsnelis:: Viena iš senų afikso *-o- darybos funkcijų – daryti veiksmažodinius veiksmo ir rezultato ypatybių būdvardžius, labai glaudžiai susijusius su veikėjų pavadinimais (Brugmann 1906, 148tt.; Meillet 1934, 257; Specht 1944, 107tt.; Wackernagel, Debrunner 1954, 59tt.; Gagnepain 1959; Haudry 1979, 49; Krasuchin 1996: 62tt.), plg. lie. sẽnas ir la. sȩns, s. i. sána-, av. hana-, s. air. sen, got. sin-eigs ‘senas’, lo. sen-ex ‘senas; senis’, gr. ἕνη (καὶ νέα) ‘paskutinė mėnesio diena (ir pirmoji ateinančio mėnesio diena)’, ἕνoς ‘pernykštis’ (Frenkelis 1969, 96; Fraenkel LEW 775; IEW 907–908; IJa 783).
Šaltinis:: Ambrazas 2005, 12

Antraštė:: sẽnas
Straipsnelis:: [Aptariami sanskrito a kamieno baritonai.] S. i. sána - < *sen-o-. Kirčiavimą patvirtina gr. ἕνος, lie. sẽnas (a. p. 2) (žr. Illič-Svityč).
Šaltinis:: Lubotsky 1988, 76