Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: sklembti.

Antraštė:

sklem̃bti

Reikšmė:

obliuoti, įstrižai pjauti

Straipsnelis:

Gr. σκόλοψ, -πος m. ‘kuolas, miestas; statinių tvora’ […]. Šis techninis terminas turi priklausyti šakniai, kurią turime gr. veiksmažodyje σκάλλω ‘kasti, knisti’ ir lo. scalpō ‘drėksti, raižyti’ ir t. t. Graikų balsis o nėra paaiškintas ir gali remtis senąja kaita. Lo. scalpō rodo lūpinį, kuris yra germ. ir lie. kalbose su besiskiriančiomis formomis ir reikšmėmis: s. v. a. scelifa ‘žievelė’, s. ang. scielf m. ‘uolos viršūnė’. Lie. k. pateikia nazalizuotą sklem̃pti, sklem̃bti ‘obliuoti, įstrižai pjauti’. Šie sugretinimai yra mažai paaiškinti ir blogai paaiškina žodžio galo -οψ, kuris bent iš dalies yra atsiradęs dėl analogijos su apeliatyvais -οψ, kuris ypač būdingas gyvulių pavadinimams, plg. σκάλοψ. Σκόλοψ gerai įsiterpia į ide. šeimą, reiškiančią ‘kasti, rausti’, tačiau reikšmės ‘kuolas’ bei žodžio galo -οψ niekur nerandame. Žr. Pokorny 926, Walde-Hofmann s. u. scalpō.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 1020

Antraštė:

sklem̃bti

Straipsnelis:

O. N. Trubačiovas (Трубачев О. Н. Сл. и балт. зтим. - В кн.: Этимология 1975. M. 1977 4–10) pasiūlė patikimą prasl. *xlębь ‘stūma, užšova, nutekamoji anga’ etimologiją: sl. *xlębь giminiška lie. sklem̃bti ‘nuslysti’, toliau lie. sklendžiu, sklęsti ‘slysti į šoną’ [29]…[30]. Kadangi kitose sl. k-se *xlębь paplitimo arealas yra gana siauras (be to, *xlębь tęsinių s.-kr. k-je nevienoda fonetinė sudėtis, plg. hleb, hljeb, hljep, hlip, hljab) [31]…[32] manome, kad *xlębь galėtų būti skolinys iš s. v. a. Šis iš v. a. į sl. k-as perimtas žodis yra atitikmuo v. ž. žodžiui, kuris įėjo į literat. vok. k-os leksiką: vok. Klappe ‘vožtuvas, sklendė, krosniakaištis, orlaidė’. V. a. žodis, turbūt, buvo panašus į šveicarų Chlappe ‘burna, koserė’. S. v. a. *chlappe atitinka prasl. ХЛѦБЬ ne tik semantika (įrenginys vandeniui išleisti), bet ir fonetika.

Šaltinis:

Добродомов 1981 (1983), 29–33

Antraštė:

sklem̃bti

Straipsnelis:

Bažn.-sl. k-os rusiškojo varianto paminklų žodžiui хлѧбь priskiriamos rekostruotos reikšmės: ‘krioklys, sraujynė, sraunumas’ [4]. Čia priklauso ir s. sl. (s. bulg.) ХЛѦБЬ καταρράκτης, s. s.-kr. hlęb, hlȅp ‘cataracta, užtvanka, krioklys, šliuzas’. Petersonas (Petersson H. Studien über slav. ch - AfslPh XXV 1914 378), etimologizuodamas sl. ХЛѦБЬ pasiūlė dvi (nei viena mūsų nepatenkina) alternatyvas: 1) pirminė sl. ХЛѦБЬ reikšmė ‘skylė, anga’ - tada sieti su bažn.-sl. СКЛАБИТИ СѦ ‘išsižioti, šieptis’ < prasl. skolb-, plg. norv. trm. skolp ‘išskaptuota, drevėta trinka’ [5] < ide. *sqelb- ‘skaldyti’; 2) kita sl. ХЛѦБЬ reikšmė ‘tekėti, lietis’ - šiuo atveju sl. žodis būtų giminiškas v. v. a. slamp ‘išgertuvės’, ol. slemp ‘skanėstas’, ang. slump ‘šleptelėti į purvą, balas’ [6]…[7]…[8]. Kruopščiai susipažinę su šaltiniais, kuriuose vartojamas sl. ХЛѦБЬ, mes rekonstruojame jo reikšmę ‘uždoris, skląstis, stūma (vandeniui), uždaromas latakas’. Sl. *xlębь ‘uždoris, skląstis’ (panašiai kaip kad sl. *xlędnǫti ‘nusilpti’ laikomas giminišku lie. sklęsti, sklendžiù ‘slysti į šalį’, o sl. *xlǫdъ ‘virbas, kartis’ - lie. sklañdas ‘tvoros kartis’) savo ankstesne forma *sklemb- giminiškas lie. sklem̃bti, sklembstù, sklembaũ ‘nuslysti į šalį’. Etimologiškai giminiškas lie. sklem̃bti, sklembiù, sklembiaũ ‘užaštrinti, nupjauti įstižai’ remiasi senesne reikšme, kuri užfiksuota lie. sklem̃bti ‘slysti į šalį’ [92]. Lie. sklem̃bti giminiškas lie. sklęsti, sklendžiu (Fraenkel II 810) ir pirmasis yra to paties kamieno variantas, išplėstas kita priesaga (*sklen-b- : *sklen-d-). Panašius priesagų variantus matome ir sl. k-je: *xlębь: *xlęd-/ *xlǫdъ < *sklen-b- : *sklen-d-.

Šaltinis:

Трубачев 1975 (1977)a, 4-10

Antraštė:

sklem̃bti

Straipsnelis:

Lo. scalpō ‘gremžti, drėksti, pjaustyti’ siejamas su gr. σκάλλω ‘gremžiu, kertu, rausiu’, σκαλεύω ‘tašau, rausiu (behacke, grabe)’, arm. c̣elum ‘skeliu’; p- formanto atžvilgiu artimiausi giminaičiai yra gr. vardažodiniai dariniai σκόλοψ, -οπος ‘kurmis’, pažod. ‘rausėjas (Gräber)’, atitinkamai σκόλοψ, -οπος (Spitzpfahl) kaip ir lie. sklempiù,sklem̃pti ‘lygiai tašyti, poliruoti’. [Plg. Walde-Hofmann II 486; Ernout-Meillet 598 t. […] lie. sklem̃pti figūruoja ir kaip sklem̃bti, kurią Fraenkel LEW 810 pateikia, pirmiausia dėl nomina sklim̃bas ‘atskeltas gabalas, sklim̃bis ‘skeveldra’.

Šaltinis:

Solta 1974, 133