Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: skliutas.

Antraštė:

skliùtas

Straipsnelis:

V. Svoboda (V. Swoboda „Some problems of Belorussian Vocabulary“ in: Studies in Slavic Linguistics and Poetics in honor of Boris O. Unbegaun. New York, 1968) aptaria aštuonis br. žodžius, kurie neturi atitikmenų geografiškai artimiausiose sl. k-se. Anot V. Svobodos, br. skljud ‘adze, тесло, vedega (kuris lenktais ašmenimis)’ yra skolinys iš lie. skliùtas ‘t. p.’.

Šaltinis:

Senn 1971a, 201

Antraštė:

skliùtas

Straipsnelis:

Dailidystės instrumento -склют ‘vedega’ (iš lie. skliùtas ‘t. p.’ ) - pavadinimas nurodytas Kijevo pilies inventoriaus sąraše 1552 m. Seniausias šio lituanizmo pavyzdys K. Jablonskio rinkinyje datuojamas 1559 m. [Jablonskis, 298].

Šaltinis:

Непокупный 1976, 175

Antraštė:

skliùtas

Reikšmė:

kapoklė

Straipsnelis:

[Priminsiu tuos le. k-os baltizmus (žr.: Лаугюте Ю. Словарь балт. в сл. яз. Л., 1982), kurie le. k-os tekstuose vartojami rečiau:] sklut (p. 23: sklud) ‘tam tikras kirvis’: lie. skliùtas. Le. k-je – tai skolinys iš lie. (Otrȩbski, Slavia Occidentalis XIX 475).

Šaltinis:

Safarewicz 1983, 351

Antraštė:

skliùtas

Straipsnelis:

[Straipsnyje aptariami dabartinės baltarusių kalbos lituanizmai]. Br. склюд ‘plačiaašmenis kirvis rąstams tašyti, skliutas’ (statyb.) БРС 861, РБС 681, шклюд ‘t. p.’ ДС 197 (dėl šk- plg. br. шкіле́т || r. скеле́т, br. шкіпіна́р || r. скипида́р ir pan.); žinoma ir lytis su -t: trm. склют perkeltine reikšme ‘labai liesas žmogus’ MC 158; plg. vksm. склюдава́ць ‘(skliutu) tašyti, skliutuoti’ БРС 861, РБС 681 || склютава́ць ‘t. p.’ MC 106, žr. Jablonskis LŽ 298 t. SJP VI 146 registruojami trm. le. sklut, sklud ir VI 44 dar schlud ‘skliutas’. Iš liе. skliùtas; veiksmažodis склюдава́ць dėl savo -d- veikiausiai laikytinas ne skoliniu iš skliutúoti, o (pastarojo pavyzdžiu) pačių pasidarytu vediniu šalia склюд (-d lengvai galėjo atsirasti dėl galinių porinių dusliųjų ir skardžiųjų priebalsių neutralizacijos tokio tipo daiktavardžių vns. vard. ir gal. linksniuose). Dar plg. Frenkelis LEW 811 t.

Šaltinis:

Urbutis 1969b, 152–153

Antraštė:

skliùtas

Straipsnelis:

Lie. skliùtas, le. sklut, br. склют, шклюд, r. склют, ukr. шклюд.

Šaltinis:

Откупщиков 1971, 123

Antraštė:

skliùtas

Reikšmė:

dailidės kirvis

Straipsnelis:

Lie. skliùtas (trm. variantai škliùtas, kliùtas) ‘dailidės kirvis’ pirmą kartą užfiksuotas Sirvydo antrame žodyne (SD 444). Frenkelio žodyne jis nelaikomas polonizmu ir priskiriamas giminiškų žodžių skliutà, skliaũsti grupei. Dar plg. la. skļuts, škļuts ‘t. p.’ ar jų variantus be -k- (ME III 942). Pavadinimas žinomas ir artimesniems slavams: Kijevo pilies inventoriuje iš 1552 m. fiksuojamas склюты, plg. asmenvardį Склюд, taip pat ukr. trm. шклюд, s. br. склютъ, lenkiškuose Lietuvos dokumentuose randamas sklut ir jo variantai. Slaviškuose šaltiniuose jis pasirodo anksčiau nei lietuviškuose, o tai rodytų, kad veikiau skolinęsi lietuviai, o ne slavai (plg. SW VI 146, Brückner SE494, J. Otrębski, SlOcc XIX 475).

Šaltinis:

Urbutis 1996a, 85–91

Antraštė:

škliùtas

Reikšmė:

dailidės kirvis

Straipsnelis:

žr. skliutas

Šaltinis:

Urbutis 1996a, 85–91