Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
talokas
.
Rezultatai
Antraštė:
talokas
Straipsnelis:
Oset.
tala
‘jaunas medelis; (miško) jaunuolynas; gluosnis, karklas; metūgis’. Iš turkų kalbų (v. tiurkų, uigurų)
tal
‘jaunas medis; šaka; virbas’, (anatolų)
dal
‘šaka’, (kituose dialektuose)
tal
‘gluosnis, blindė’ (Радлов III 875 – Räsänen, Nersuch 457). Apie turkų žodžių semantinę raidą žr.: Clauson 489 (‘the earliest meaning seems to be ‘branch’, ‘twing’). Čia taip pat r.
тал
‘gluosnis, blindė’,
тальник
‘karklynas, žilvitynas’ (Vasmer REW III 71), čečenų
tal
‘gluosnis, topolis’ (Чеч.-инг.-русск. сл. Трозный, 1962, p. 140), o taip pat tikriausiai lak.
ttala
‘rąstas, stuobrys; lazda’ (Лак.-русск. сл. М. 1962, p. 256) […]. – Buvo suponuojami ir ide. atitikmenys: s. i.
tā-las
‘vyninė palmė’,
tāli
medžio pvadinimas, s. sl.
talij
‘ramus virens’ (Žr. Миллер, Gr. 29), sakų
tti̇̄la-
‘medis’, pehlevi
tāla-
,
tala-
žodžiuose
t’lw’r
,
tlw’r
, arm.
talaur
‘stoginė’, persų
tālār
‘hall’, tadžikų
tālār
‘medinis statinys su kolonomis’, s. i.
tālas
,
tāli
medžio pavadinimas, lo.
talea
‘ūgis, metūgis’, gr. τηλ- žodyje τηλεθάω ‘žydėti; būti žydinčiam’, τάλις ‘jauna mergina’, τη̑λις ‘augalo pavadinimas’, lie.
talokas
‘suaugęs’ (Bailey, Henning Memorial, 31–32). Akivaizdus ryšys su turkų kalbomis etimologines paieškas kokiomis kitomis kryptimis daro nereikalingas. – Munkásci||CAKE 275; KSz. V 320; Blüten 171) gretina oset.
tala
su vengrų
-tal
žodyje
fia-tal
‘novellus; germen; stirps’. Tačiau Sköld (Oss. 35) šį sugretinimą ginčija.
Šaltinis:
Абаев ИЭСОЯ
III, 224–225
Antraštė:
talõkas
Straipsnelis:
Iki šiol nepastebėta ide. šaknis *
teh₂
- ‘iki brandos išaugti, subręsti, prinokti’veikiausiai rekonstruotina iš gr. τᾶλις ir lie.
talõkas
– *
tə₂-lo
- ‘suaugęs, subrendęs’; ‘suaugęs, subrendęs jaunikaitis’, ‘suaugusi, subrendusi mergaitė’. Iš jos ir gr. τῆλις ‘tam tikri dobilai’, lo.
tālea
‘sodinukas, ūglys, skiepas; nupjauta lazdos formos dalis, lazdelė, stulpas, baslys’, gal ir sl.
otáva
. Jų pamatas, anot Pokorny IEW 1055 ir Walde-Pokorny I 705, yra šaknis *
tāl
- ‘augti, žaliuoti; augalas, jaunas ūglys’.
Šaltinis:
Kabašinskaitė, Klingenschmitt 2004
, 94–95
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas