Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
tapti
Straipsnelis:
Gana daug žodžių, reišk. 'tapti', kilę iš ide. *bheu-, *bhū- 'tapti, darytis' (kitose kalbose iš šios ide. šaknies kilę žodžiai reiškia 'būti'). Dar šios reikšmės žodžiai gali būti siejami su sąv. 'gimti', 'pasisukti', 'ateiti', 'stovėti', 'pasilikti', 'augti' ir t. t. Lie. tapti, la. tapt, galbūt s. ang. þafian 'sutikti, leisti', gr. τóπος 'vieta'.
Šaltinis:
Buck 1949, 637
Antraštė:
tàpti
Straipsnelis:
Straipsnyje tyrinėjami vakarinių slavų kalbų leksikos senieji regioniniai ryšiai. Jų tarpe išsiskiria lechitų kalbos, į kurias įeina lenkų, mirusi polabų kalba ir kai kurie dialektai. Atskirai nagrinėjami lechitų arba lenkų kalbų žodžiai, norint paaiškinti jų kilmę [296–297]. Le. wątpić 'abejoti'. Ieškoma jo semantikos šaknų. Formaliai artimas jam žodis susijęs sudėtingu semantiniu ryšiu. Senoji jo forma – *ǫtъpьje, *ǫtъpьja, pl., atrodo, iš pat pradžių reiškė 'vidurius, žarnas, grobgalius' [300]. Tikriausiai jis turėjo techninio termino funkciją ir reiškė vidurius, išskyrus plaučius, neskęstančius vandenyje. Dėl to žodį *ǫtъpьje galima paaiškinti suskaidant į vardinį priešdėlį ǫ- ir šaknį tъp- su veiksmažodžio topiti 'skandinti, nardinti' kamieno redukcijos laipsniu. Jam giminiškas yra lie. tàpti 'pasidaryti', kurį su sl. top(nǫ)ti, topiti gretino Zubatas, o neseniai – Stangas. Baltai turi ir šio kamieno redukcijos laipsnį, būtent lie. tupė́ti 'sedėti (susirietus), tūpčiom'. Šios pastabos įrodo, kad *ǫtъpьje iš pat pradžių buvo padarytas kaip regioninis lenkiškas (dialektinis lechitinis) pavadinimas, reškiantis įvairius vidurius, išskyrus plaučius. Jo padarymo laiką reikėtų priskirti praslavų dialektinių santykių epochai. Pradinė jo reikšmė – 'nusėdęs, nusileidęs (ant dugno)'. Tuo pačiu šį žodį galima sieti su veiksmažodžiu *vъtъpiti [301]. Le. wątpić 'abejoti' spėjama pradinė reikšmė – 'burti', pačioje pradžioje – 'burti pagal vidurius', plg. le. wątpie 'viduriai' [302].
Šaltinis:
Трубачев 1969, 299–302
Antraštė:
tàpti
Straipsnelis:
žr. nokti
Šaltinis:
Kortlandt 1994, 191–193

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas