Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: vienuntas.

Antraštė:

vienuntas

Reikšmė:

tik, tik vienas

Straipsnelis:

Pr. ainonts (nom. sg.; rodos, kad o < u) 63,₃‘kas nors’ : lie. vienuntas (šalia kiekuntas, niekuntas ir kt. : vienintelis ir kt.), žr. dar Leskien Nom. 585, Trautmann Apr. PN 164 ir Fraenkel Arch. Phil VII 32.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 172

Antraštė:

vienuñtas

Straipsnelis:

Pr. žodžiu ainonts ‘kas nors’, ‘kažkas’ artimiausias lie. vienuñtas ‘vienintelis’, ‘vienas’, vienuntelis, plg. vieniñtelis (*vieniñtas); žr.: Leskien Bild. 1891, 585; Trautmann APN 184; Fraenkel APhil. 7, 1938, 32–33; Skardžius LKŽD 178, 375; Otrębski GLit. II, 268; neabejotinai prie jų priklauso ir la. vienuotis (žr. ME 4, 668).

Šaltinis:

Топоров ПЯ I, 62

Antraštė:

vienuñtas

Reikšmė:

kas nors, bent vienas

Straipsnelis:

Lie. įvardis vienuñtas (-à) ‘kas nors, bent vienas’ BP I 324₈; II 521₉; BB 1 Mak 7,7; Jer 6,10; Am 9,1; MTP 37₂₃; N; [K]; KŽ atitinka pr. ainonts ‘kas nors, vienas’ (jemands) III 99₁. Plg. vedinius vienùntelis (-ė) BB Job 3, 7; Upn (LKŽ XIX 245), *vienintas, vieniñtelis (LKŽ XIX 201) ‘visai vienas, be kitų’.

Šaltinis:

Ambrazas 2004, 73

Antraštė:

vienuñtas

Reikšmė:

kas nors, bent vienas

Straipsnelis:

žr. macintulis

Šaltinis:

Ambrazas 2005, 10