Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
juosta
.
Rezultatai
Antraštė:
júosta
Straipsnelis:
žr.
juosmi
Šaltinis:
Иванов 1981
, 127
Antraštė:
juosta
Reikšmė:
diržas
Straipsnelis:
Ide. k. žodžiai, žymintys sąvokas ‘juosta, diržas’, priklauso vienai iš dviejų grupių (viena < *
yōs-
‘juosti’, kita < ide. *
keuk-
‘juosti, lenkti’) arba etimologiškai siejami su tokiomis sąvokomis: ‘kalno juosta’, ‘kardo makščių diržas’ ir t. t. Lie.
juosta
, la.
juosta
, s. sl.
pojasŭ
, s.-kr., r.
pojas
, č.
pás
, le.
pas
, av.
yāh-
, gr.
ζωστήρ
,
ζώνη
, visi < ide. *
yōs-
‘juosti’ (galbūt anksčiau *
yōu-s
, išplėstas šaknies *
yeu-
‘jungti, rišti’ variantas), matomos gr.
ζώννῡμι
, lie.
juosti
, s. sl.
po-jasati
, av.
yāh-
.
Šaltinis:
Buck 1949
, 434
Antraštė:
júosta
Straipsnelis:
Siūlau Elbingo žodynėlio
gasto
238 ‘gabalas’ [Endzelīns ‘žemės gabalas’] skaityti
jasto
– prūsų spirantas
j
gana dažnai vokiečių kryžiuočių rašyboje užrašomas ženklu
g
. […] Toks skaitymas mus tiesiai veda prie prūsų žodžio *
jāstā
– tikslaus lietuvių ir latvių ‘juostos’ pavadinimo atitikmens: lie. ‘júosta’, la.
juôsta
. Reikia manyti, kad prūsų žodis ‘juosta’ Elbingo žodynėlyje buvo pavartotas perkeltine reikšme ‘žemės juostai’ pavadinti.
Šaltinis:
Smoczyński 1986a
, 176
Antraštė:
júosta
Straipsnelis:
[Apie W. Smoczyńskio str. „Filologija bei kalbotyra ir prūsų kalbos tyrimas“] [W. Smoczyńskis sako, kad] jeigu prūsų rašyboje grafemos
g
ir
y
kartais vartojamos promiscue (plg.
cugis
E 518 = lie.
kūjis
[…]), tai kodėl šitaip negalėtų būti ir žodyje
gasto
E 238 ‘lauko (ar žemės) dalis, sklypas’, kurį tada reikėtų skaityti
jāsta
ir sieti su lie.
júosta
(< bl. *
i̯ōstā
). Kad įvairiose kalbose žemės dalį, gabalą galima pavadinti žodžiais ‘juosta’, ‘diržas’, žinomas dalykas […] Naujas prūsų
gasto
perskaitymas, man atrodo, įgalina patikslinti ir nelabai aiškią jo reikšmę […]: bene
gasto
=
/jāsta/
bus reiškęs ‘žemės rėžis’ (‘šniūras’). Paraidinis šio žodžio interpretavimas kelia didelių etimologizavimo problemų (plg. Топоров ПЯ II 169–173). Vis dėlto norėdamas galutinai įtikinti baltistus, autorius turėtų įrodyti, kad
g
ir
y
maišomos ne tik prieš priešakinės eilės balsius, o bl. *
ō
Elbingo žodynėlyje perteikiamas ir grafema
a
.
Šaltinis:
Stundžia 1989
, 201
Antraštė:
júosta
Straipsnelis:
Vaivorykštės pavadinimuose yra pastebėta kai kurių baltų ir šiaurės slavų semantinių sutapimų. Bendras baltams ir slavams yra juostos pavadinimas (*
i̯ōs-
) – lie.
júosta
, la.
josta
, br.
пояс
ir t. t. Lietuvių kalboje vaivorykštės pavadinimų pagrindinis arealas
júosta
(
laũmės juosta
,
dermė̃s juosta
) užima Lietuvos centrinę dalį. Žodžių junginys
diẽvo júosta
vartojamas keliuose punktuose [64], iš jų Zarasuose – Ignalinoje. Junginys
malónės júosta
paplitęs Užnemunėje [Rokaitė, 277–278]. Latvijoje forma
dieva josta
(
juõsta
) palyginti plačiai yra žinoma latgalių šnektose [ME I, 571 Hausengerg]. Baltarusių kalboje
пояс
‘vaivorykštė’ užfiksuotas dviejuose arealuose: ten, kur susieina Baltarusijos, Latvijos ir Lietuvos sienos, ir Polesėje, be to, Vitebsko srityje, Braslavsko rajone užfiksuoti adjektyviniai žodžių junginiai, analogiški rytų baltų junginiams:
харóшый пайáс
(plg. lie.
malónės júosta
),
бóжы пайáс
(plg. lie.
diẽvo júosta
, la.
dieva josta
). Braslavsko rajone, Apsų apylinkėse, kur išliko rytų aukštaičių (dzūkų) šnekta [Grinaveckienė, 173–191] –lietuvių kalbos pagrindinių bruožų kaimyninėse tarmėse tiesioginis tęsinys,– leidžia braslaviškąjį
пояса
‘vaivorykštės’ arealą laikyti atitinkamo lietuvių ir latvių pavadinimo slaviška kalke. Aptariama baltų ir šiaurės slavų paralelė turi tęsinių ir pietų slavų areale. Bulgarų kalbos pietrytinėse šnektose paplitęs vaivorykštės pavadinimas
пóйас
, rečiau – žodžių junginys
дáдин пойас
ir pan. Plg. s.-kr.
božji pojas
,
Marijin pas
‘t. p.’ [Толстой 1976, 35].
Šaltinis:
Непокупный 1976
, 64–65
Antraštė:
júosta
Reikšmė:
vaivorykštė
Straipsnelis:
Vaivorykštės pavadinimai baltų ir slavų kalbose pasižymi didele sinonimija. Dominuojantis įvardijimo motyvas – forma. Taip dėsningai atsiradę pavadinimai su žodžiu lie.
júosta
, lat.
josta
, br.
пояс
ir t. t., atspindintys ne tik vaivorykštės formą, bet ir spektrą. Lietuvoje pagrindinis tokių pavadinimų kaip
laũmės júosta
,
dermė̃s júosta
arealas užima centrinę šalies dalį; terminas
diẽvo júosta
paliudytas tik keliuose punktuose Zarasų-Ignalinos ruože,
malónės júosta
– pietvakarių Lietuvoje (Užnemunėje). Latvijoje pavadinimai su
juõsta
apsiriboja Latgalos arealu. Baltarusijoje – dviejuose arealuose: 1) Breslaujos raj. (pvz.,
харо́ший пайа́с
,
бо́жы пайа́с
) ir 2) dviejuose Vitebsko apskrities kaimuose. Breslaujos pavadinimai laikytini lietuvių ir latvių pavadinimų kalkėmis.
Šaltinis:
Непокупный 1969
, 69–71
Antraštė:
júosta
Reikšmė:
pas
Straipsnelis:
[Aptariami lietuvių kalbos deverbaliniai derivatai, susiję su antrinių veiksmažodžių su priesaga -
styti
perintegracijos procesais.] Lie.
júosta
ʻpasʼ ←
júost-yti
< *
juos-styti
, kuris yra kauzatyvas iš statyvo
juosiù
,
juosė́ti
ʻbyć opasanym, posić pasʼ. Lie.
juosė́ti
buvo faktityvas iš *
júosas
ʻpasʼ.
Šaltinis:
Smoczyński 1998-1999 (2000), 168
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas