Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kersti, gurklys, žudyti.

Antraštė:

kérsti, kérdžia

Reikšmė:

skelbti

Straipsnelis:

žr. pakirsti

Šaltinis:

Топоров ПЯ I–K, 374–376

Antraštė:

kérsti

Reikšmė:

garsinti, platinti (žinią)

Straipsnelis:

Veiksmažodis skardė́ti, skar̃di ‘skardžiai aidėti, skambėti (apie garsą)’ teoriškai galėtų būti rezultatinės būsenos darinys, sietinas su kérsti, kérdžia, kérdė ‘garsinti, platinti (žinią)’ (plg. pakìrsti ‘pabusti’ < (*‘imti girdėti’) ir atitinkamus kauzatyvus: kìrdinti, kìrdyti, kìrdo (-ia) ‘žadinti’, LKŽ V 622, 833, 867), o jo pirminė reikšmė – *‘būti (gerai) girdimam’ (dėl panašios reikšmės žodžių, skiriamų pradinio s, plg. skardìnti, skardénti ‘daryti, kad aidėtų, skambėtų; skelbti, garsinti; skambėti, aidėti, būti pilnam garsų; čiulbėti, skardžiai giedoti, dainuoti’ (sangr. ‘šaukti, balsu atsiliepti’) ir kt. (LKŽ XII 748, 751, 753t.) šalia kardéntis, kardìntis ‘duoti kitam pajusti apie savo buvimą; skardentis’ (LKŽ 273). LIV² 352t. su klaustuku rekonstruojama *k(u̯)erd- ‘hören’ ir pateikiama tik baltiška šios šaknies medžiaga: pr. kirdīt ‘hören’ be komentarų laikomas fientyvu, šalia kaip naujadarai pateikti lie. apkersti ir pakìrsti. Abejojama šios šaknies baltų veiksmažodžių ryšiu su ide. *kerH- ‘rühmend gedeken’. Ar skardė́ti tikrai deverbatyvas, sunku nuspręsti, mat esama to paties vokalizmo vardažodžių: skardùs (-as, LKŽ XII 748), skar̃das ‘aidas, atbalsis, atgarsis; skardėjimas, garsas; gandas’ (plg. atitikmenis be s: kardùs ‘skambus, skardus’, kar̃das ‘garsas, aidas, skardas’, LKŽ V 272, 275).

Šaltinis:

Pakerys 2006, 77–78