Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: baužas, -a; baužis, -ė, ave (ava, avave, avava, ava), gauti, gauja, govė, bikšės, bikšios, bebekénti, -a, -o, dūbliai (dūbliniai), ežė (ežia), kęsti, kenčiu, čėbras, čiobras, iškirtūlis, génšė, išsipuišinti, ielakštė, išsižagti, eš, ješ, goti (gožti), gvairinėti, grumšterėti, kadugiažolė, išsėkti, gurgūlė, kamaninė bitė, boti (boja, bojo), kaulẽnis, kėsčias, ašvoklė, kekerežis, kakšlė, auščiuoti, grumšėti, griuvėsiai, blandyti(s), čėrė, gūžė, adalniai, aisō(*), kiekvienas, kesčiai, ėdrinėti, gūnia, alaušai, babyti.

Antraštė:

baũžas, -à; baũžis, -ė

Reikšmė:

beragis gyvulys ir kt.

Straipsnelis:

[Autorius tyrinėja beragių gyvulių pavadinimus baltų kalbose, kurie pasižymi turtinga sinonimika ir yra įdomūs savo kilme bei semantine raida.] Lie. baũžas, -à, baũžis, -ė Šis beragio gyvulio pavadinimas plačiai vartojamas rytų Lietuvoje (plg. LKŽ, I, 567–568), Daug pavyzdžių yra su pakitusia reikšme, plg. baũžas, -à ‘plikas, su plika kakta’ (Dusetos) – baũžas, -à ‘tuščias’; baũžė ‘plika kakta arba pakaušis’, baũžinti ‘daryti pliką, buką’ (Dusetos) – baũžis ‘plikai apkirptas’ (Biržai); baužumà ‘vieta tarp dviejų ragų’ (Dusetos) – baužumà ‘plikė ant kaktos’ (Dusetos), plg. LKŽ, I, 567–568. Pasitaiko šio pavadinimo variantų: baũzis, -ė (plg. LKŽ, I, 567) ir bùžas (plg. LKŽ, I, 1006). Nesvetimas šis pavadinimas ir latvių kalboje, plg. baũža ‘beragė karvė’, baũzis ‘beragis jautis’ (plg. EM, I, 269). Nurodytus žodžius lietuvių ir latvių kalbose Būga siejo su lie. buožė ‘(šautuvo) apsodas; svarstis; grandinės storoji dalis; galvutė; kuoka’, bùžulas ‘didelis ryšulys, kieno nors storoji dalis, gniužulas’, bužùngalvis ‘buožgalvis’ (RR, II 349–350, 403, 546). Toliau šiuos žodžius tikriausiai reikėtų sieti su ide. šaknimis *bhu-, *bu- ‘išpūsti’ (žr. Walde, II, 117). Kai kurių kalbininkų nuomone, prie lie. baũžas, la. baũzis priklauso ir latvių beragio gyvulio pavadinimas buga (EM, I, 345). Mums atrodo, kad sėkmingiau būtų šiuos žodžius sieti su la. budzis ‘gumbas, išauga’, la. buguris ‘kalvelė’, baugurs ‘t. p.’, r. бугор ir kt. (t. p. žr. Būga, RR, II, 221; EM, I, 345).

Šaltinis:

Сабаляускас 1964, 62