Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: bikšės, bikšios, berklai, papautas, bandininkas, į, šlamštas, papartis, góštauta, kiužis, česnakūnė, vekur, joras, bezdas, stuburas, rimbas, talpnus, rimtas, kabinti, ževelys, biesas, virbinis, kubikė, dundulys, puodynė, čežys, pamyna, žiema, šušponas, tačiau, draiklus, germenės, ėdrus, makna, piningas, skudrus, kaimyna, ankštis, atodagiai, vėliava, žiūras, grubinėti.

Antraštė:

bìkšės, bìkšios

Reikšmė:

kelnės

Straipsnelis:

[Germanizmas ]bìkšės, bìksvės, bìksvos, bìkšios, bìkšvės ‘kelnės’, plg. v. ž. büxe ‘t. p.’, R. Pr. v. bekse ‘t. p.’ (Alm. 31). Vokiškos kilmės žodis, plg. v. Buxe ‘t. p.’, kilo iš Buck-hose ‘ožio odos kelnės’, plg. ang. buckskin ‘elnio odos kelnės’ (Kluge 115; Pfeifer 189). […] Prie formų […] [su svyruojančiu v pozicijoje tarp priebalsio ir balsio: vapsvà // vapsà, lýsvė // lýsė buvo priderinti ir skoliniai: morkvà // morkà, buksvà ‘įvorė’ // buksà (LD 199). Žodis paplitęs vakarinėje Lietuvos dalyje (LKŽ I 813, 814). Raštų kalboje jis pasirodė XIX a.: forma bìkšios – S. Daukanto kūriniuose, „Aušroje“, (A 1885, 340), bìksvės – A. Juškos [darbuose] J I 207, JD 181). […] Forma bìkšės pasitaiko ir Biržų bei Rokiškio apylinkėse (LKŽ I 813). Čia ji, matyt, pateko iš la. kalbos, plg. la. bendr. bikses ‘t. p.’. […] Šis kelnių pavadinimas paplito daugelyje Vidurio ir Šiaurės Europos šalių: plg. le. dial. buksy, es. püksid, šv. byxor, norv. bukser, [102] isl. buxur, da. bukser.

Šaltinis:

Sabaliauskaitė 1995, 101t.