Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: blevėzgoti (blevyzgoti), dievo karvytė, vėlinės, brolėnas, pažastys, spulėti, turršti, gaižlus, aprėkti, liučius, atgėlos, jumėjas, kėsauti, uošvis, indėti, lučkos, paletonas, rokė, linmarka, bumborys, atlaidus, sriegas, suoptas, sirupas, plausti, skalbti, rumbas, elksna, vimpti, spitna, pagyra, krekva, svaras, uminis, laida, varpa, romas.

Antraštė:

blevė̃zgoti (blevỹzgoti)

Straipsnelis:

J. Otrembskis savo knygoje „Życie wyrazów w języku polskim“, 225 tt. teigia, esą le. blazgowić, blewiązgać veikiami błazen ‘kvailys, juokdarys’, błazgon etc. su veliariniu ł. Veiksmažodis, tiesą sakant, reiškia ‘kvailai, šlykščiai kalbėti, pliurpti, kas šauna galvon’. Le. blewiązgać siejasi su lie. blevė̃zgoti, blevỹzgoti ‘nepadoriai kalbėti’, blevėzgà, blevyzgà ‘šlykšti kalba’, konkrečiai ‘kas šlykščiai kalba’. Visi minėti žodžiai pamatuoti šaknies, slypinčios s. bulg. blьvati, r. блевать, le. blwać ‘spjauti’, lie. bliáuti, la. bļaût ‘mykti, rėkti, staugti’, gr. φλύειν ‘prisipildyti, plepėti, trykšte trykšti, kunkuliuoti, schwellen, sprudeln, schwatzen’. Ta pačia šaknimi remiasi lie. bliaũkti, bliaũgzti, serbų bjȕzgati ‘triukšmingai tekėti, niekus taukšti, mit Geräusch strömen, dummes Zeug schwatzen’, slov. bljȗzgati ‘klampoti purve, im Kot waten, čiurlenti, plätschern’, le. bluzgać ‘liežuvauti, klatschen, plūsti, vainoti, šmeižti, apkalbinėti, schmähen, lästern’. [1 išn.: Apie kitus giminiškus žodžius žr. dar Machek, Studia o tvorěni výrazů expresivnich, 17; Būga, РФВ LXV, 311 tt.].

Šaltinis:

Fraenkel 1955, 11