Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: drėžti, dręžti, dumti, dumia, dūmė, daužinėti, peštynės, kovarnis, kovas, burkštinas, šlemė, kadaišyti, barkūnas, žiaumoti, įplauka, blodėti, stūgti, sraumė, garėti, šisga, maturintis, kerpė, paskatikai, gižus, lėkna, žmuo, lydavoti, kirkilas, abejodas, murzuoti, gluodena, brangti, kumbras, gumulas, mandras, slastai, kukulis, langoti, svirti, jantis, gyvija, stodas, dzemti, tvora.

Antraštė:

drėžti, drę̃žti

Reikšmė:

plėšti

Straipsnelis:

Pr. droanse ‘snarker – griežlė’ (E 749) etimologija taip ir pasilieka neaiški (Toporov ПЯ A–D, 374 t.). Betgi yra lie. žodis drę̃žti ‘plėšti, dėvėti’ (LKŽ II² 695)! Kitaip sakant, pr. droanse = *drɔ̄nzē (t. y. *drānzē) < *drañzē visai paprasta laikyti galūnės vediniu (su šaknies apofonija) iš veiksmažodžio pr. *drezn- ‘plėšti’ = lie. ž. drę̃žti ‘plėšti, dėvėti’, dėl darybos plg. lie. dial. griežė̃ ‘griežlė’ (iš gríežti). Vadinasi, pr. *dranzē ‘griežlė’ yra iš ‘plėšėjos’, plg. lie. griež(l)ė̃ ‘griežlė’ (: gríežti ‘rėžti’), driežlė̃ ‘t. p.’ (: driežti ‘plėšti’), bryželė̃ ‘t. p.’ (: brỹzinti ‘pjauti’ Dusetos); plg. dar lie. plėšti, rėžti ir pan., turinčius įvairaus paukščių (ir ne vien jų) ‘giedojimo’ reikšmes (plg. ir Toporov ten pat). Pr. *drenz- ‘plėšti’ = lie. drę̃žti ‘t. p.’ (kartu su lie. drỹžti ‘plyšti’ = drį̇̃žti) yra iš bl. *drenź- (: *drinź- ‘plėšti, plyšti’, kuris (su intarpinės kilmės *-n-, plg. Fraenkel LEW drìžti) suponuoja senesnį bl. *dreź- ‘t. p.’; iš pastarojo išriedėjo lie. drėžti ‘plėšti’ (LKŽ II² 693), drež-ėti ‘nenoromis duoti’ (ten pat; iš ‘atplėšiant gabaliukais duoti’), matyt, ir lie. drožti = la. drāzt (tą pačią šaknį turbūt turi ir pr. drastus, žr. Baltistica XIV, 54t.). Tolimesni bl. *dreź- ‘plėšti’ giminaičiai galėtų būti sl. *draz- (> r. драз-нить ir kt.), s. isl. drák ‘dryžis, rėžis, [vok.] Streifen’ ir kt.

Šaltinis:

Mažiulis 1979b, 147