Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: drevė, drevis, gručė, bendratis, berlauti, dienytis, blykšoti, du, dvi, jerumbė, alsdokas, devyni.

Antraštė:

drẽvė, drevė̃, drevìs

Straipsnelis:

Mes negalime sutikti su Būga (RR II, 62–64), kad remiantis kitų ide. kalbų atitikmenų pagrindu lie. dravìs ir giminaičių pagrindinę reikšmę turėtume atstatyti ne kaip ‘tuštuma medyje’, ‘дупло’, bet ‘medis’, ‘pušis. Tam prieštarauja tiek šių žodžių [ir drevė̃, drẽvė] reikšmės struktūra lietuvių kalboje, tiek ryšio tarp atskirų reikšmių aiškinimas, pagaliau ir reikšmių diferencijavimasis jau ide. laikais. [46 …] [Remiantis LKŽ ir kita medžiaga] aiškiai įrodyta, kad drevė turėjo reikšmę ‘laukinių bičių avilys’. […] Pateikti faktai leidžia manyti, kad reikšmės raida yra buvusi tokia: ‘natūrali (paprastai ištręšusi) skylė, drevė medyje’ → ‘dirbtinė (žmonių padaryta) skylė, drevė medyje; Beute; борть’ → ‘medis su aviliu (Beute); Bienenbaum’ → ‘sritis, plotas su [vok.] Bienenbaumen (bičių medžiais)’. [47–49 …] Tiksliai sutampa tik 2 lie. ir la. išvardytos formos (iš gausių minėtų variantų): lie. dravė̃ = la. drave, kaip ir lie. drẽvė, drevė̃ = la. dreve. Remdamiesi įvairiu šaknies balsių pagrindu (drev-, drav-, dor-) šias skirtingas formas turėtume laikyti reikšmingo amžiaus (senumo).

Šaltinis:

Eckert 1990, 45–49