Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
duõlas, -à
Straipsnelis:
(Autorius tyrinėja baltų kalbų beragių gyvūnų pavadinimus, kurie pasižymi gausia sinonimika ir yra įdomios kilmės bei semantinės raidos). Lie. duõlas, , duõlis, (dalis šiaurės Lietuvos, plg. LKŽ II, 612, 613). Žodis įgijo ir naujų reikšmių, plg. duõlė ‘kvailoka, ištižusi’ (plg. LKŽ II, 612), duolìniai kviečiai (be akuotų) (Žagarė, Šakyna). La. duõļš, -a, duõlis, -e, duola (vidurinė Latvijos dalis į rytus nuo zonos Smaule, plg. EM I, 532; EH I 350. E. Frenkelis šiuos beragio gyvulio pavadinimus sieja su lie. dìlti ‘brūžintis, trintis’. Tačiau neatmestina tikimybė, kad la. duõļš pagal kilmę yra suomiškas žodis, plg. estų tohl ‘ragų, angų vidurinį minkštoji dalis’. Tokiu atveju lie. duõlas, būtų skolinys iš latvių kalbos. Tokią prielaidą paremia lie. žodžio geografija.
Šaltinis:
Сабаляускас 1964, 61

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas