Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
irmėdė
.
Rezultatai
Antraštė:
ìrmėdė
Reikšmė:
Armfrass, sąnarių podagra
Straipsnelis:
Pr.
irmo
E. 109 ‘ranka’: lie.
ìrmėdė
‘Armfrass, sąnarių podagra’, s. sl.
РАМѦ
‘petys’, go.
arms
, skr.
īrma-ḥ
‘ranka’ ir kt. Žr. Walde Pokorny I, 73. Paulis, KSB, VII, 164 laiko, kad
irmo
galūnė tokia pati kaip, pvz., lie.
akmuõ
.
Šaltinis:
Endzelīns DI
IV (2), 228
Antraštė:
ìrmėdė
Reikšmė:
peršalus, pervargus ar nusigandus gauta liga; drebulys, drugys, gripas
Straipsnelis:
[Analizuojamos lie.-pr. kalbų leksikos iziglosos, t. y. žodžiai, kurių nėra latvių kalboje] Lie.
ìrm-ėdė
‘peršalus, pervargus ar nusigandus gauta liga; drebulys, drugys, gripas’ – [158] pr.
irmo
‘ranka’. […] Šie žodžiai lyginami su daugelio ide. kalbų (beveik visos ide. teritorijos) žodžiais: s. sl. ir s. r.
ramo
, r.
rámŏ
‘petys’ [ir daug kitų pavyzdžių]. Latvių kalboje šis žodis yra visai išnykęs [išnaša: įmanoma, kad, trumpai tariant, tai pačiai šakniai gali būti priskirtos latvių formos, pvz.,
raids
‘pasirengęs’ ir
riedu
,
rist
‘sutvarkyti’, kurie galėtų būti išvesti iš *
rēi-dh-
(Pokorny IEW, 60), bet šis susiejimas vis dėlto atrodo labai tolimas […]. Artimesnė sąsaja galėtų būti (žr., pvz., Toporov) su la.
ȩ̃rmi
‘vežimo dalis kur tvirtinamas vairas’ […], kurio negalima atskirti nuo ž.
ermaĩ
, šiaurės rytų variantas
armaĩ
[…]: tačiau šie žodžiai greičiausiai yra germanizmai.] ir yra pakeistas absoliučiai vėlesniu tipu
rùoka
, kuris turi giminaičių tik slavų kalbose […]. Lie.
rankà
, r.
rukà
etc., iš pradžių turėjo reikšti tik ‘plaštaka’, kaip kad pr.
rancko
ir s. sl.
rǫka
[…]. Lietuvių kalba, kaip matyti, taip pat turi latviškąją inovaciją: dabar iš tiesų tipas
irmo
nėra išlaikytas, matyti tik formoje
ìrmėdė
, kuri, be kita ko, galėtų būti savo ruožtu liekana, nes fiksuota tik šiaurės [159] rytų centro teritorijoje. Šiuo atveju latvių kalba turi inovaciją, prūsų išlaiko gerai originaliąją situaciją, o lietuvių iš visa ko išlaiko likučius.
Šaltinis:
Ademollo Gagliano 1991
, 157–159
Antraštė:
ìrmėdė
Reikšmė:
kaulų arba sąnarių gėla, peršalimas
Straipsnelis:
Pr.
irmo
‘ranka’ (viršutinė dalis) siejama su lie.
ìrmėdė
‘kaulų arba sąnarių gėla’, ‘peršalimas’ ir. t. t.,
ìrmėdis
(
irm-ėd-
;
-ėd-
;
ė́sti
), plg.
irmliga
‘peršalimas’, ‘drebulỹs’; čia ir
ìrmės
,
ìrmos
‘prietaisas iš dviejų sukryžiuotų ir virve surištų karčių galais stulpui pastatyti arba rąstui aukštyn kelti’ (LKŽ IV, 139); s. i.
īrmá-
‘ranka’ (viršutinė dalis), ‘priešakinių kojų ar kastuvėlio viršutinė dalis’,
īrman-
; av.
arəma-
‘ranka’, persų
arm
, oset.
arm
,
ärm
,
ar
‘ranka’, ‘iena’ ir kt. Tikriausiai čia priklauso lie.
armaĩ
‘vežimo priešakys, kur įstatomas rodiklis’, kuris laikomas skoliniu iš vok.
Arm
(Būga RR I, 531); Alminauskis, Die Germanismen des Litauischen, I, Leipzig, 1934, 27; Fraenkel LEW, 16; LKA I, 93), nors, atrodo, be pakankamai rimtų motyvų. Prie jų reikia prijungti ir la.
ȩ̃rmi
(ME I, 575–576). Su tokiu pat šaknies balsiu nurodoma: s. sl.
РАМО
, bulg.
ра̀мо
, s.-kr.
ра̏ме
,
рамо
, slov.
ráme
,
rámo
; č.
rámě
, slovk.
ramä
, le.
ramię
; r.
ра́мо
(
рамена́
), s. r.
рамя
, br.
ра́мя
, kilę iš prasl. *
orm-o-
, *
orm-en-
bei kt.
Šaltinis:
Топоров ПЯ
I–K, 68–70
Antraštė:
ìrmėdė
Reikšmė:
Gicht, Armfraß
Straipsnelis:
Go.
arms
, s. isl.
armr
, s. ang.
earm
, s. saksų, s. v. a.
arm
‘Arm’ < germ. *
arma
-, kilusio iš ide. *
h₂erH-mo
-/*
h₂r̥H-mo
-, plg. s. i.
īrmá
- ‘Arm, Bug, Vorderschenkel’, n. Av.
ar(ə)ma
- ‘Arm’, lie.
ìrm-ėdė
‘Gicht, Armfraß’, s. sl.
ramo
‘Schulter’, lo.
armus
‘Oberarm’.
Šaltinis:
Casaretto 2004
, 388
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas