Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kaž-, kaži, kažin, barškėti, braškėti, gilti, gilia, gylė, gelti, gelia, gėlė, atuodogiai, atuodaugiai, atuodugiai, kauti (kauju, -nu, koviau, kavau).

Antraštė:

kaž-, kaži, kažin

Straipsnelis:

Lietuvių bendrinės kalbos ir tarmių nežymimieji įvardžiai, vartojami pasakymuose su veiksmo realumą reiškiančiais veiksmažodžiais, yra susiformavę iš trižodės samplaikos, kurią sudarė [221] *kas žinā + nežymimasis įvardis. Šios samplaikos komponentai *kas žinā tiek bendrinėje kalboje, tiek tarmėse yra patyrę nevienodą redukcijos laipsnį ir tapę suaugtiniu žodžiu-dalelyte. [... 222] Samplaikos *kas žinā redukcijos variantai žemaičių šnektose rodo, kad įvardžių kajakas ar kana kas komponentai kaja-, kana yra kilę iš minėtos samplaikos. Aukštaičių šnektų kàna (kanà), be abejo, yra kàžna ← kàžina redukcijos rezultatas. Lietuvių bendrinėje kalboje vartojami trys *kas žinā redukcijos variantai: kaž-, kaži ir kažin. Pirmasis yra suaugęs su nežymimaisiais [223] įvardžiais kas, koks, kuris, katras, o kaži ir kažin yra samplaikinių įvardžių komponentai. Latvių augšzemniekų šnektose nėra įvardžių su kazina, tačiau su kitais variantais susiformavo tiek samplaikinių, tiek suaugtinių nežymimųjų įvardžių, plg.: kazýn:kas Nrz.; kazýn·kas Brzp ir ka·zn kurs Sķlk., kana kurs Kl.

Šaltinis:

Rosinas 1988, 220–223