Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kamziolė, kamziūdė, kamzolė, kamzolis, kamzūlė, kamzulė, komzulė, avižos, sraunus, drumstai, padirsė, kovoti, kedelys, kirvis, kruopienė, bobyti, tik, štakūtas, žvilti, tegul, įtaikumas, batpalaikiai, vančos, losti, stuplas, pampti, globti, apglobti, šerkai, jerbė, pelenė, omoti, dilgyti, gomurė, skriauznas.

Antraštė:

kamziõlė, kamziū̃lė, kamzõlė, kam̃zolis, kamzū́lė, kamzū̃lė, kamzùlė, komzū̃lė

Reikšmė:

liemenė

Straipsnelis:

[Lie.] kamziõlė, kamziū̃lė, kamzõlė, kam̃zolis, kamzū́lė, kamzū̃lė, kamzùlė, komzū̃lė ‘liemenė’. Šio žodžio kelias į lietuvių kalbą nėra aiškus, plg. v. ž. kamsōl (dabarties vok. Kamisol) ‘palaidinė, švarkas, striukė’, le. kamzola, kamzula ‘drabužis, panašus į palaidinį’, r. камзóл, br. камзóл ‘liemenė; palaidinis’ (Fraenkel LEW, 214; Alminauskis, Die Germanismen des Litauischen, 1934, 61). Galbūt vienos formos atėjo iš vokiečių kalbos, kitos – iš kurios slavų kalbos. Į vokiečių bei slavų kalbas pavadinimas pateko per prancūzų kalbą, plg. pranc. camisole ‘palaidinis’ iš italų kalbos, plg. it. camisiola<camicia ‘marškiniai’ kilusio iš lo. camīsia ‘t. p.’ (Sławski SEP II, 38–9; Brückner SEJP, 215; Bojerszo, Nazwy ubiorów w języku polskim do roku 1600, 1990, 14; ЭСБМ IV, 223; Фасмер ЕСРЯ II, 175; Kluge EWD, 343 [...]). Liet. pavadinimas minimas XIX a. bei XX a. pr. žodynuose, tautosakos rinkiniuose. Jis buvo žinomas Mažojoje Lietuvoje, dabar vartoja žemaičiai bei vakarų aukštaičiai (LKŽ V, 192; VI, 327). Beje, lietuvių tarmėse pasitaiko ir kiek kitokių šio žodžio formų, atėjusių per slavų kalbas: kamizélka, kamzélka, plg. le. kamizelka, br. камзэ́лька ‘t. p.’. Iš vokiečių pavadinimą pasiskolino latvių bei estų kalbos, plg. la. kamzolis, kamzulis, es. kamsul ‘t.p.’ (ME II, 153; Sehwers, Sprachlich-kulturhistorische Untersuchungen, 1953², 46, 230; Karulis, Latviešu etimoloģijas vārdnīca, I, 376).

Šaltinis:

Sabaliauskaitė 1995, 104