Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kuinas, kuina, žaisti, skaistas, lubas, nugalinti, toktai, skaidus, skliutuoti, lavonas, liavonas, įgelti, nirsti, atviras, žosti, kankalas, viras, stiepinti, stiepintis, perdien, bizuoti, apgelti, vamzdis, eita, vartas, skuisti, lubizda, -saja, liepa (liepė), biznas, skiebras, kauti (kauju, -nu, koviau, kavau), keistas, čėbras, čiobras, skisti, kuistas, kapti, kampa, kapo, bizas, prisikiaupti, bizdauti, -nikti, visti, vielgudis, lubiza.

Antraštė:

kuĩnas, kuinà

Straipsnelis:

[Autorius tyrinėja beragių gyvulių pavadinimus baltų kalbose, kurie pasižymi labai turtinga sinonimika ir yra įdomūs savo kilme ir semantiniu vystymusi.] Lie. kuĩnas, -à, kuĩnė (rytinė Lietuvos dalis). Kitose šnektose ir bendrinėje lietuvių kalboje šis žodis vartojamas ‘kuino’ reikšme. Būgos nuomone, iš pastarosios reikšmės ir išsivystė ‘beragio gyvulio’ reikšmė (RR I 297; II 319, 635). Iš reikšmės ‘beragis gyvulys’ išsivystė ir kitos būdvardžio reikšmės: kuĩnas, -à ‘be šakų, išdžiūvęs (apie medį)’ (Dūkštas), kuĩnas ‘su trumpai apkirptais plaukais’ (Švenčionys), kuĩnas ‘vargingas’ (Dūkštas). Kai kuriose vietovėse pasitaiko dar tokios reikšmės: ‘prastas, blogas, liesas, nevikrus’. Jos galėjo išsivystyti tiek iš kuĩnas ‘arkliapalaikis’, tiek iš kuĩnas ‘beragis’. Žodžio geografija rodo, kad pirmoji prielaida patikimesnė.

Šaltinis:

Сабаляускас 1964, 63