Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
kùksas, kuksà
Straipsnelis:
[Autorius tyrinėja beragių gyvulių pavadinimus baltų kalbose, kurie pasižymi labai turtinga sinonimika ir yra įdomūs savo kilme ir semantiniu vystymusi.] Lie. kùksas, -à, kùksė (rytinė Lietuvos dalis, plg. LKŽ VI, 801). Žodis įvairiose Lietuvos vietose vartojamas ir kitomis reikšmėmis, plg. kuksà (rankà) ‘ranka su nutraukta plaštaka’ (Alvitas), kuksà ‘višta su trumpa uodega’ (Rudamina), kuksà ‘išpešiota (be lapų) šluota’ (Senai), kuksà ‘buožė, galvutė’ (Dusetos), kuksà ‘gumbas’ (Bartininkai), kuksà ‘mažas, niekingas žmogus arba gyvulys; žmogus su trumpu drabužiu’ (Leliūnai, Merkinė, Nemunaitis; LKŽ VI 801). Šio žodžio reikšmė galėjo vystytis taip: ‘gumbas, galvutė’ → ‘beragis gyvulys’ → ‘ranka su nuplėšta plaštaka’; ‘išpešiota (be lapų) šluota’; ‘žmogus su trumpu drabužiu’. Jei tai tiesa, toliau šiuos žodžius galima būtų sieti su lie. kaũkaras ‘kalba, gūbrys, kalno viršūnė’, kaũjas ‘gumbas, išauga’, kùkstera ‘nugara, kupra’, kùkti ‘linkti, riestis’ (Būga RR, I 368). Šis žodis su panašiom reikšmėm aptinkamas kaimyninėse slavų kalbose, kur jis turi patikimą etimologiją. Plg. r. кука ‘kumštis, sugniaužtas delnas’, кукса ‘bepirštis, kas turi vieną plaštaką; kumštis, sudėti pirštai; smūgis kumščiu’ ir kt., taip pat plg. s. r. куконосъ ‘kreivanosis, kumpanosis’, bulg. кука ‘kablys, ramentas’, s.-kr. кy̏ка ‘kablys’, slov. skúčiti ‘lenkti, riesti’. Šie žodžiai yra giminiški lie. kaũkaras, kaũkas ir kt. Tokiu būdu žodis kùksas greičiausiai į lietuvių kalbą pateko iš baltarusių arba rusų kalbos reikšme ‘ranka be pirštų’ [63], o lietuvių kalboje įgijo naujų reikšmių, tarp jų ir ‘beragis gyvulys’. Tokią prielaidą paremia žodžio geografija. Tačiau neatmetama ir grynai lietuviška žodžio kùksas reikšme ‘beragis gyvulys’ kilmė.
Šaltinis:
Сабаляускас 1964, 63–64

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas