Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: num- (že.), davadnas, proguma, dešimt(is), vilkdalgis, dalgus, klenk(ė)ti, dvidešimt, k(a)napės, kaima(s), perlenkis, blaškėti, rinšvynis, gigеlis, ašvokšlė, drupėti, išvora, gunkšlė, ašvokšlis, devyneri, devynerios, bliukšti, dalgė, gunkšys, pydė, kaima, blinkčioti, gvaibti, ašvoklė, devėti, kemsti, cisnagas, lėp(a)aũsis, priešvėjas, trantas, kabarkš(t), bliurės, ašvienis, apidamė, išvarpyti, ašvienė, gabl(i)oti, apipenėti, dumbrus, sruvus, kerna, blundė, blinksėti, blendė, cibė, gugelis, ašvoklis, velėnynė, dumbrės, svelnus, bugšnus, plotas, gugis, švankšti, saurupiai, gugulas, blakė, išvėksėti, švankus, pydyti, blėkai, bloznas, praperšis, blabėti, devintinės, devyni, gunkšla, gadnus, kabarakš(t), šuniagaršvė, klibėti, prilėgnus, srebus, bobingė, bliskėti, devintainis, gumaradas, svelus, krupsnus, kernė, progumas, košikėlė, kernikė, paliūtė, kui̇̃sties, gruodingas, svelis, sirpus, blėta, gugainis, gugėti, aršus, kumbras, blizgėti.

Antraštė:

num- (že.)

Straipsnelis:

Dabar žemaičių mun-, num- tarimą daugumas kalbininkų laiko dėsningu fonetiniu pasikeitimu (net V. Toporovas pakeitė savo nuomonę: В. Топоров ПЯ, 1980 žr. kamanas)[...] daugelyje šnektų to negalima pagrįsti kokiu dėsniu (raseiniškiuose, vakarų ž. am, an viename skiemenyje nepakinta, o skirtinguose taip – ir ne visuose žemaičiuose). Ypač neduoda pagrindo fonetiniam dėsniui kairysis Nemuno krantas (Kar̃klė, net Gãstos – LKŽ kartoteka, V. Kurtinaičio užrašymas), vakarų ž. ir pietų raseiniškiai. Užmiršom Ch. Stango mintį, kad mun gali būti iš tų ide. skiemeninių *l̥, m̥, n̥, r̥ (Stang VGBS 1966, 34t.). Iš tiesų, kodėl nesiginčijam dėl kokio skárti ir skùrti fonetinio ypatingumo, o dėl analogiško mun-, num- ginčijamės (Zinkevičius LD 172; Grinaveckis, Mokslo darbai XI, 1960, 77;taip pat Žemaičių tarmės istorija, 172; Vanagienė, Vitkauskas, LKK XI, 1969 212–214). Juk ir čia, ir ten a ir u kaitaliojasi visai tolygiai – vienos šnektos turi vienas formas, kitos skirtingas.

Šaltinis:

Vitkauskas 1991, 205