Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
nýkštis, nykštỹs, nìnkštis
Straipsnelis:
[atmetamas Fraenkelio, besiremiančio Johanssonn, Mülenbachu ir Spechtu šio žodžio etimologijos] Toporovas (ПЯ A–D, 53–54) mano, kad pr. instixs ir t. t. gali tęsti ide. *enk’- : *onk’- : *n̥k’- ‘sukti, padidėti’ […] rodo paralelinę reikšmę lo. tumēre ‘išsipūsti’. Manau, kad iš principo Toporovas teisus. Baltų žodžių etimologija gali būti ieškoma tarp ide. šaknies *enk’- vedinių [tinka semantika]. Tačiau fonologiškai Toporovas nepaliečia visų aspektų, nes 2 svarbios detalės nepaliečiamos, – vadinamas pradinis „antrinis“ nosinis (Toporovas priima Fraenkelio etim.) ir akūtinė intonacija. [171] Kadangi postuluotos baltų preformos *inkšti- ir *ninkšti- atrodo turinčios du nosinius pagal kilmę, etimologinis ryšys su ide. *ə̯₁enk’- : *ə̯₁n̥k’- – semantiškai tikėtinas – neturi būti atmestas. Galų gale, turėdami galvoje formas, kaip gr. ἐνεγνεῖν, lo. nancīscor, galima tarti, kad bl. *inkšti- ir *ninkšti- yra pagrįsta autentiška (nulinio laipsnio) reduplikuota formacija iš šaknies *ə̯₁enk’-, t. y. kad jie kyla iš ide. *ə̯₁n̥-ə̯₁n̥k’-ti- […] Tolesnė kažkaip neįprasto garsų derinio raida *ə̯₁n̥ə̯₁n̥k’- nėra visai aiški. […] Trumpai tardami, kad abi rekonstr. Baltų preformos, *inkšti- ir *ninkšti-, yra autentiški proto baltų *n̥n(k)šti- refleksai iš ide. *ə̯₁n̥-ə̯₁n̥k’-ti-, abi problemos išsisprendžia: pirma, *n̥n- duoda arba inn- > in- arba nin-, iš kurių nė vienas nėra reguliarus ir, antra, skiemens praradimas sukelia metatonie rude, kas paaiškina akūtinę intonaciją [kaip kad vélnias – vẽlinas, ir t. t.]
Šaltinis:
Hilmarsson 1983, 169–172

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas