Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: nykštis, nykštys, ninkštis, apvaryti, griliuoti, sriuobti, kaplė, silpnas, smiglus, audrinti, šilus, tinklas, liaušius, liepe, medžiaga, grįžtis, kelnios, vingis, gumė, drungnas, stremti, narstas, šišas, laupyti, kutenti, suopta, žaliūkė, kalnėnas, trinkėti, rysnus, kalvaka, emala, goruoti, ražas, kadaras, babaužis, avėti, rudagalvė, virkštis, kūrinti, virvė, kaurai, pasmelti, kraupai, raugti, inkstys, spalis, šūsnis, gylė, medė, liepas, lažintis, vigras, snaudžius, pintis, gyliuoti, monai, kone, rangyti, kraukti, svaidyti, bulbienė, keblė, veizglus, glaudas, smilus, vedė, nuoskyna, nuodžia, bezdėti, bezdu, ličas, kvykti, ankštiras, spinta, cupti, paūdroti, stupergalis, briauti, cyrulis, bimbti, krytis, tolus, mažukas, puodynė, nuostolis, šmėkla, deringas, gausus, rabandytis, riškus, gvairas, girnos, malkas, blukė, meitėlis, su, baužys, dundun.

Antraštė:

nýkštis, nykštỹs, nìnkštis

Straipsnelis:

[atmetamas Fraenkelio, besiremiančio Johanssonn, Mülenbachu ir Spechtu šio žodžio etimologijos] Toporovas (ПЯ A–D, 53–54) mano, kad pr. instixs ir t. t. gali tęsti ide. *enk’- : *onk’- : *n̥k’- ‘sukti, padidėti’ […] rodo paralelinę reikšmę lo. tumēre ‘išsipūsti’. Manau, kad iš principo Toporovas teisus. Baltų žodžių etimologija gali būti ieškoma tarp ide. šaknies *enk’- vedinių [tinka semantika]. Tačiau fonologiškai Toporovas nepaliečia visų aspektų, nes 2 svarbios detalės nepaliečiamos, – vadinamas pradinis „antrinis“ nosinis (Toporovas priima Fraenkelio etim.) ir akūtinė intonacija. [171] Kadangi postuluotos baltų preformos *inkšti- ir *ninkšti- atrodo turinčios du nosinius pagal kilmę, etimologinis ryšys su ide. *ə̯₁enk’- : *ə̯₁n̥k’- – semantiškai tikėtinas – neturi būti atmestas. Galų gale, turėdami galvoje formas, kaip gr. ἐνεγνεῖν, lo. nancīscor, galima tarti, kad bl. *inkšti- ir *ninkšti- yra pagrįsta autentiška (nulinio laipsnio) reduplikuota formacija iš šaknies *ə̯₁enk’-, t. y. kad jie kyla iš ide. *ə̯₁n̥-ə̯₁n̥k’-ti- […] Tolesnė kažkaip neįprasto garsų derinio raida *ə̯₁n̥ə̯₁n̥k’- nėra visai aiški. […] Trumpai tardami, kad abi rekonstr. Baltų preformos, *inkšti- ir *ninkšti-, yra autentiški proto baltų *n̥n(k)šti- refleksai iš ide. *ə̯₁n̥-ə̯₁n̥k’-ti-, abi problemos išsisprendžia: pirma, *n̥n- duoda arba inn- > in- arba nin-, iš kurių nė vienas nėra reguliarus ir, antra, skiemens praradimas sukelia metatonie rude, kas paaiškina akūtinę intonaciją [kaip kad vélnias – vẽlinas, ir t. t.]

Šaltinis:

Hilmarsson 1983, 169–172