Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: álnė.

Antraštė:

álnė

Straipsnelis:

Pr. alne ‘tyer’ E 647 reikšmė buvo ne ‘самка оленя = elnė’ (Топоров ПЯ A–D, 77), о ‘žvėris’. Tiesa, vok. tyer (E 647) galėjo reikšti ir ‘elnę, Hinde’, tačiau pagrindinė jo reikšmė bus buvusi aiškiai ‘žvėris, Tier’, plg. v. v. a. tier ‘Tier, bes. wildes Tier (spez. das Reh, Damwild, Hinde)’ – Lexers Mittelhochdeutsches Taschenwörterbuch, 226. Kad tyer E 647 pagrindinė reikšmė buvo ‘žvėris’, rodo ir pats E kontekstas: čia tyer yra užvardinamasis žodis – pirmasis tematinėje žodžių grupėje (E 647–670), kurioje sudėti laukinių žvėrių, o ne naminių gyvulių (šiems yra kita tematinė grupė – E 671–686) pavadinimai. Vadinasi vok. tyer (E 647) čia pavartotas ir ne reikšme ‘animal – apskritai gyvulys’ (kaip manė Trautmann R., Die altpreussischen Sprachdenkmäler, Göttingen, 1910, 298 ir liter., Endzelīns J., Senprūšu valoda, R., 1943, 140), o reikšme ‘Tier (wildes Tier) = žvėris’. Pr. alne E negalėjo reikšti ‘elnę, Hinde’ dar ir dėl to, kad šiam reikalui buvo glumbe ‘Hinde’ (E 652), plg. Trautmann, Die altpreussischen Sprachdenkmäler, 1910, 298. Tačiau alne E = *alnē ‘žvėris’ yra, be abejo, iš senesnio pr. *alnē resp. *elnē ‘elnė, Hinde’ (= lie. álnė resp. élnė), greta kurio bus buvęs ir pr. *alni̯as resp. *elni̯as ‘elnias, Hirsch’ (= lie. álnis resp. élnis ir álnias resp. élnias), plg. dar slavų ‘elnę’ ir ‘elnią’. Vėliau prūsų šnektose – tose, kurioms atstovauja E žodynėlis, ‘elniui’ ir ‘elnei’ atsirado kiti pavadinimai: žodis *ragingī̆s ‘raguotas’ virto į ragingis ‘elnias’ (E 651), ir žodis *glumbē ‘beragė’ – į glumbe ‘elnė’ (E 652). Dėl to senieji pr. *alnis ‘elnias’ ir *alnē ‘elnė’ turėjo išnykti, tačiau žodis *alnē (ne *alnis, žr. toliau) išliko, nes išsiplėtė jo reikšmė – iki ‘žvėris’ […], plg. lie.: jo namaĩ miškè, – teip ir gyvẽna su stìrnom Ds (šiame posakyje stirnos reiškia ne vien ‘stirnas’, bet ir apskritai ‘žvėris’). Galbūt ir pats vok. tyer ‘žvėris…; elnė’ (žr. aukščiau) turėjo šiek tiek įtakos (tačiau ne lemiamos!) virtimui pr. *alnē ‘elnė’ > ‘žvėris’. Šitaip atsitikus E šnektose, naujasis žvėries pavadinimas, t. y. *alnē (= alne) ‘žvėris’ išstūmė senąjį bendrabaltišką pr. *zvēris ‘žvėris’ (= swir-ins III acc. pl.): Iš to, kas pasakyta, nesunku daryti išvadą, kad pr. katekizmų (bent jau III) šnektose (*zvēr- > *zvīr- = swīr-ins ‘žvėris’ III) bus egzistavęs *alnē (> *alnī) ‘elnė’ (ne ‘žvėris’!), vadinasi, ir *alnīs ‘elnias’. Kad naujuoju E šnektų žvėries pavadinimu pasidarė ne pr. *alnīs (m.!), o pr. *alnē (f.!), buvo kaltas pats pr. *zvēris ‘žvėris’ (f.!), prie kurio savąja gimine prisiderino jo pakeitėjas – naujasis E šnektų ‘žvėris’. Kitaip sakant, tas faktas, kad ‘žvėris’ yra alne E (o ne *alnis E), minėta prasme gana aiškiai rodo, jog senovinis pr. *zvēris ‘žvėris’, bent jau E šnektose, yra buvęs femininum (o ne masculinum).

Šaltinis:

Mažiulis 1979b, 148

Antraštė:

álnė

Straipsnelis:

pr. alne E 647 ‘tyer’, kas gali būti ir elnė, ir gyvulys apskritai (žr. Thes. 4) : lie. álnė ar élnė, álnis ar élnis, elenis, la. alnis, s. sl. ѤЛЕНЬ, r. олень, č. laní ‘elnė’, kimr. elain, arm. ełn ‘elnias’ ir kt.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 174

Antraštė:

álnė

Straipsnelis:

žr. elnė

Šaltinis:

Euler 1985b, 91

Antraštė:

álnė

Straipsnelis:

žr. elnė

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 77