Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: ámžius.

Antraštė:

ámžius

Straipsnelis:

Lie. ámžius, -iaus ‘Lebenszeit’ (su variantais ámžis, -io, ámžias,-io, ámžia, -ios, ámžis, -ies; io-kamienas yra senesnis negu iu-kamienas), pr. acc. sg. amsin, gen. sg. amsis ‘Volk’ (i- arba io-kamienas). Baltų prokalbei, ko gero, reikėtų rekonstruoti i-kamieną. Neaišku, kokia reikšmė (lietuvių ar prūsų) turėtų būti senesnė (semantinė raida abiem atvejais turi gerų paralelių). Etimologija tebėra neaiški, ypač dėl neįprastos morfonologinės struktūros (-mž-). Tęsiant ankstesnį Lanzweerto pasiūlymą (R. Lanszweert, Die Rekonstruktion des baltischen Grundwortschatzes, Frankfurt am Main, 1984, p. XIII), lie. ámžius, pr. amsin galima kildinti iš *au-miź-i- (i-abstraktas iš veiksmažodinės šaknies lie. mỹžti, la. mìzt [ide. *meig̑ʰ- reiškė ne tik ‘šlapimas’, bet ir ‘sėkla’] su priešdėliu *au-), su sinkope į *amźi-.

Šaltinis:

Heidermanns 1998, 84–96

Antraštė:

ámžius

Reikšmė:

age, lifetime

Straipsnelis:

Lie. ámžius, ámžis, ámžias ‘age, lifetime’, pr. amsin, amsis ‘žmonės, liaudis’ dažniausiai rekonstruojami kaip bl. *amźia(n) n. Būdingas reikšmių ‘žmonės, liaudis’ ir ‘amžius, gyvenimo laikas’ sambūvis turi nemaža paralelių kitose kalbose, plg. s. v. a. ferah ‘gyvenimas’ ir firihi ‘žmonės, liaudis’ [ir kt.]. Šie baltų žodžiai veikiausiai priklauso žodžių šeimai, kurios centre – het. hašša- ‘palikuonys, rezultatas, vaisius, įpėdinis’, luv. hamša- ‘vaikaitis’, vksm. het. haš(š)- ‘pradėti gyvybę, gimdyti, daugintis, sukelti, pratęsti giminę’ [ir kt.], galiausiai vestini iš *hams- ‘daugintis, gimdyti, duoti gyvybę’, t. y. maždaug ‘kurti kūniškai’ < ide. *h₂éms-/*h₂més-. Ši šaknis baltų kalbose toliau rutuliojosi taip: * h₂oms-g̑h- > *hams-ź- > *amhź- > *āmź-. Hetitų atitikmenys artimi ir panašia semantika, plg. het. hašša- hanzašša- ‘palikuonių palikuonys, visos (ateities) kartos’. Su minėta ide. šaknimi, reduplikuotu šakniniu vardažodžiu *h₂me-h₂ms- > *mēms- (tematizuotas * mēmso-), galima sieti ir lie. trm. mensa ‘flesh, meat’, la. mìesa ‘mėsa, kūnas’, pr. mensā, menso ‘mėsa, kūnas’. Ide. *h₂mh₂m̥s- refleksas, išplėstas *-g̑h-, yra ir la. mûžs ‘gyvenimas, amžius’, pl. mūži ‘amžiai, epocha, amžinybė’. Pamatinė baltų forma, regis, buvo i kamieno *ams-ź-i-. Ją pratęsia pr. amsis ‘žmonės, liaudis’ (i kamienas, f. ar m.) ir lie. ámžis ‘age, lifetime’ (i kamienas, f.). Su tematine priesaga susiformavo adj. *āmźi̯-a-, kuris sudaiktavardėjęs tapo ámžias ((i)i̯o kamienas, m.) ir ámžia (i̯ā kamienas, f.). Be to, ámžis, gen. sg. ámžio ((i)i̯o kamienas, m.) gali liudyti senąjį i kamieno daiktavardį, nes kai kurie dabartiniai ((i)i̯o kamieno daiktavardžiai iš tiesų yra senieji i kamieno, plg. lie. añtis ‘bossom’ [ir kt.]. Tad aiškinant lie. ámžius kamienų varijavimą, regis, galima išsiversti ir be nuorodos į *amźia(n) n.

Šaltinis:

Karaliūnas 1995c, 135–140