Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: čeksėti, čekšėti, čėkšėti, čiakšnoti, kulšė, kulšis, garėti(s), šeštas, četvergas, alyvnyčia, balkšvas, kvalbonuotis, žiobris, karčema, pavirpė, gagėti, šlipna, lušys, nuomirulis, bėda, mūsa, dvarnumas, spingulys, ietrinti, akuratus, pabarmu, junktas, grandas, leinas, klekas, drabus, dulbis, virgti, kuoras, bimbti, atidus, Nieda, linas, liepa, tasai, kurka, gija.

Antraštė:

čeksė́ti, čekšė́ti, čėkšė́ti, čiakšnóti

Straipsnelis:

Lie. čeksė́ti, čekšė́ti, čėkšė́ti, čiakšnóti, la. čakât ‘krapštyti, kapstyti’, čakatiês ‘kasti, rausti’, čakstêt ‘šlamėti, traškėti; tykać’, čokât ‘krapštyti, kumščiotis, susidaužti, grzebać, trącać’ – to paties tipo kaip sl. *čekati ‘trinksėti, stuksėti, skleisti garsą, panašų į če, ča, čak’: le. dial. czokać ‘pliaukšėti’, czokać : ciokać ‘lekko głaskać ręką, plaskać konia dłonią mlaskając na niego’, bulg. dial. чéкам ‘laužyti’, r. чóкать ‘brzękać przy zetknięciu, o metalu, szkle’, ir jo varianto sl. *čakati: č. čakati ‘apie strazdų čiulbėjimą (o głosie kwiczołów)’, slov. čákniti ‘rėkauti ča’, r. dial. чáкать ‘belsti, stuksenti’ – garsažodiniai veiksmažodžiai.

Šaltinis:

SłPr II, 123–124