Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: čiūtė, inkštiras, brūklys, drevėti, skaityti, pursla, plerkšti, brūnas, eržus, dilčia, jūrios, rėgenmantelis, nukrupęs, spisti, pjaunis, lakšinys, dardėti, tuoj, auksnas, teisti, atgaišas, šiurčtukas, parinkti, banda, kneibtis, kliepas, klausiu, dangujejis, dangujis, migti, at-kalas, dūbai, žadejimas, šešios, badas, sliaukti, pastoti, gvelbėti, er, alnė.

Antraštė:

čiū̃tė

Reikšmė:

kankorėžis, dygliuotas branktelis, rišamas tarp arklių, sukinkytų poroje

Straipsnelis:

E. Fraenkelis lie. čiū̃tė (vartojamą pačioje vakarinėje žemaičių tarmių dalyje) mėgino sieti su kankorėžio pavadinimais lie. čečkà, čyčkà, šyškà (< br. шишка ar le. šyška), teigdamas, jog lie. čiū̃tė yra pastarųjų pavadinimų sutrumpinta forma (LEW 72, 77). Tačiau be fonetinio pobūdžio sunkumų, tam prieštarauja ir tas faktas, jog čiū̃tė išplitimo arealas nesusisiekia su lie. šyškà, čyčkà vartojimo plotu. Ar nereikėtų lie. čiū̃tė ‘kankorėžis’ sieti su garsažodinės kilmės kiaulės pavadinimais, plg. lie. čiúotė, čiúotis, čiūkà, čiū̃kas, čiū̃kis, la. čũčis ‘kiaulaitė, paršas’, čũča ir kt.? Tokį siejimą ypač remtų toji aplinkybė, kad kai kuriose gretimose vietovėse vartojami kankorėžio pavadinimai kiaũlė, kiaulẽlė, kiaulìkė. Jie kartais pasitaiko ir jau minėto čiū̃tės arealo tarmėse.

Šaltinis:

Sabaliauskas 1972, 167