Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: ėdesys, pavarpis, mastas, dubra, nūdegulis, ličas.

Antraštė:

ėdesỹs

Straipsnelis:

Su archajiniu veiksmažodiniu kamienu *ed-(e)s- palyginsime kai kuriuos vardažodinius iš panašaus kamieno baltų ir slavų kalbose: lie. ėdesỹs, ė̃desis < *ed-es-i-s ‘pašaras, valgis, masalas’; la. êdesis ‘kiaulių ėdalas’, ēsma < *ed-s-mo ‘pašaras, valgis, masalas’, ēs-li- < *ed-sli- ‘tas, kuris nuolatos kramto; apsirijėlis’, Mǖlenbachs – Endzelīns 1923–1925 I, 573, 574; Эккерт 1980, 75; s. sl. ЈАСЛИ [jotuota A, nėra raidės – E.J.], bulg. ясли, s.-kr. jа̏сли, slov. jȃsla, le. jasła, s. č. jěsli, r. я́сли (plg. Berneker SEW 1908–1913, 275; [...]; Иванов 1957; 1965, 161 ir kt.); r. ясá < *ēdsъ (Фасмер ЕСРЯ, IV, 564); s. sl. ИЗ-ѢСЪ, s.-kr. jȅша ‘valgis’, ѝз-еша ‘rajūnas’. Galima manyti, kad šiuose vediniuose atsispindi -s- kamienas su senąja darybine (iteratyvine) funkcija, ankstesne už aoristą [200]. Sen. hetitų kalboje greta *ed-s- kamieno atsispindi ir jam sinonimiškas kamienas azzik- < *(e/o)d-ske/o-, kuris turi tikslių atitikmenų rytų baltų vediniuose: lie. tarm. ėskà < *ed-sko ‘apetitas’ (Skardžius 1941, 124), ėskùs < *ed-sk-u-s ‘rajus’, la. ēška ‘rajūnas’, ēškuot ‘dažnai ėsti’ (Endzelīns 1951, 356; 1948, 95; Иванов 1957; 1965, 161 [...]). Rytų baltų *ed-sk- archajiškumas įrodomas siejimu su lo. esca ‘maistas’. Dėl to artimų pagal reikšmę kamienų *ed-s- ir *ed-sk̑- pora gali būti rekonstruota gausiai dialektų grupei, tarp jų baltų ir slavų (apie veiksmažodžių su *-sk̑- archajiškumą žr. Rozenkranz 1971).

Šaltinis:

Иванов 1981, 200–201