Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: ėsnos, pautai, apoštolas, tingus, kikutis, apduiti, eš, pyškėti, deininėti, slunė, apkekšys, velnias, glušas, gugelis, segti, ilsus, lesinti, piesta, įtampas.

Antraštė:

ė̃snos

Reikšmė:

dantenos

Straipsnelis:

[Kaita *-r-//*-n- atspindi ir pries. *-ser-//*-sen-. Pateikiame naujus faktus, rodančius ide. *-ser-//*-sen- atitinkant sl., ir iš dalies bl. *-sl-//*-sn- kaitą:] 1. Bl. ir ko gero taip pat sl. kalbos pažįsta -sl- ir -s(e)n- vedinius, pamatuotus praide. *ed- ‘ėsti’, plg. la. trm. lytis ēslis ‘wer ständig kaut, Vierfraß’, kurią V. V. Ivanovas gretina su prasl. *(j)asli < *ēd-sl-i, patvirtinama lie. leksemos ėslùs, -i ‘ėdrus (gyvulys)’. Dėl bl. ir sl. leksemų reikšmių skirtumo plg. lie. ėdžià ‘rajūnas, godūnas, pašaras arkliui’, tačiau lie. pl. ė́džios ‘Krippe’. Ryt. bl. lytis, pries. *-s(e)n- vedinius (lie. ė̃snos ‘dantenos, Zahnfleisch’, ėsnùs, -i ‘gefraßig’, lie. ė̃sena, ė́sena f. ‘valgis, patiekalas, pašaras’ bei la. ešana ‘maistas, patiekalas’ galime gretinti su prasl. trm. žodžiu, reiškiančiu ‘dantenos’, t. y. *jasno, *jasna (*ēd-sn-om¹⁴ [¹⁴ plg. r. trm. ясны, č. ir slovk. trm. jasno]), resp. taip pat s. č. jěsně, -ě f. ‘tam tikras valgis, patiekalas’. Čia pateiktas ryt. bl. ir sl. kalbų pries. -sl- ir -sn- vedinių skirstymas iki šiol nebuvo pastebėtas.

Šaltinis:

Eckert 1979, 20