Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: šėkas.

Antraštė:

šė́kas

Straipsnelis:

Lie. vejà ‘jauna žolė’, pl. ‘ganykla’, - pr. wayos ‘pieva, lanka’ […]. Pagaliau tuo metu, kai pr. wayos ir soalis verčiami vokiškai atitinkamai Wiese ir Kraut, tai vok. Gras atitinkamai verčiamas pr. schokis. Ši forma, jeigu yra paveldėta¹⁰³ [¹⁰³ Smoczyński (Tbk., 108 cit.) jį laiko germanizmu] bus kilusi iš ide. epochos, nes yra susijusi su lie. šė́kas, la. sȩ̂ks ‘šviežiai nupjauta žolė pašarui’, o taip pat su s. i. çākam ‘kvepianti žolė [167], žalumynai’ ir su s. isl. há ‘atolas; antras šienavimas’ (Trautmann 422; Endzelin 244; Fraenkel II, 970 t.; M.-E. III, 825 t.).

Šaltinis:

Ademollo Gagliano 1992, 167–168

Antraštė:

šė́kas

Straipsnelis:

Žodžiai lie. šė́kas, [63] la. sę̂ks ‘šienas’, pr. schokis ‘žolė’ kilę iš ide. *k̑ēko- [dėl etimologijos žr. Fraenkel, LEW 970; Pokorny, IEW 544].

Šaltinis:

Duridanov 1969b, 62–63

Antraštė:

šė́kas

Straipsnelis:

Toch. B kakwār, patiekalo pavadinimas. Šis žodis labai panašus (ir Van Windekens mano, kad tai ne atsitiktinis panašumas) į s. i. çāka- ‘daržovė, augalas’, kuris toliau nesunkiai sugretinamas (plg. Mayrhofer III 320 ir toliau) su lie. šė́kas ‘(vok.) frisch gehauenes Grünfutter’, s. isl. hā ‘atolas’. Toch. B kakwār reikia kildinti iš *kākwā́r < ide. *k̑ōq-u̯ōr: tematizuotą priesagą *-u̯ōro- turi toch. B arwāre ‘paruoštas, pasiruošęs’, B pakwāre ‘blogas, piktas’ ir t. t.

Šaltinis:

Windekens 1969, 186

Antraštė:

šė́kas

Straipsnelis:

Schokis E. 283 ‘žolė, Gras’ – šalia lie. šė́kas bei s. i. šāka- ‘valgoma žolė, essbares Kraut’ (iš Walde Vrgl. Wrtb. I 381) su stebėtinu sch-; lie. šė́kas turėtų būti < *ši̯ēkas, bet tam prieštarauja s. i. šāka- Benekeris Pr. Spr. 261 primena pr. kiosi : sl čaša; plg. Taip pat lie. žióbris : pr. seabre.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 301

Antraštė:

šė́kas

Straipsnelis:

Gr. sēcali (dab. gr. σήκαλι). Šis dabartinės gr. k. žodis yra skolinys iš lo. sēcale, kuris pats yra kilęs iš Balkanų šalių (Hoops, Waldb. 450). Vadinasi, būtų normalu stengtis paaiškinti trakų klabos faktais. Pastarasis būdamas kalboje su asimiliuotais palataliniais, tai žodyje sec-āle galime rasti šaknį k̑ēk, reiškiančią pašarines žoles, kurią rodo lie. šė́kas, s. i. çāka- ‘ valgomos žolės’ (žr. briza). Iš pradžių rugiai buvo bloga žolė javuose.

Šaltinis:

Carnoy 1959, 240

Antraštė:

šė́kas

Reikšmė:

frisch gehauenes Heu

Straipsnelis:

Go. hawi, s. isl. hey, s. ang. hīeg, s. saksų hōi, s. v. a. hewi, hou(wi) ‘Heu’ < germ. *haw-ja-, kuris paprastai laikomas dariniu iš veiksm. *hawwa- ‘hauen’ (plg. s. isl. hǫggva, s. v. a. houwan etc.). Kita galimybė būtų sieti germ. *haw-ja- su s. isl. há ‘Grummet’, lie. šė́kas ‘frisch gehauenes Heu’, s. i. śāka- ‘Küchenkraut, Gemüse’. Tada pradinis taškas būtų *k̑Hkʷ-i̯ó- (> germ. *ha(g̱)wja-) ir *k̑eHkʷó-.

Šaltinis:

Casaretto 2004, 124