Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: šūstis, slėpti, dervė̃, kupetys, preikalas, aiža, kleimas, mėlinti, akėčios, bergžti, devintas, vežėčiai, pinningas, kitodas, gumarnus, varvėti, snarglėti, ausinas, dvolkis, nūsprogūlis, skaitlius, dergėti, tenė, geisti, geidžia, bambizas, kavankas, žiuriukė, užgairė, gedauti, žala, stūplys, mugluoti, žilainė, afiera, bas-bas, pasnikauti, krukininkas, švaityti, sargalioti, livrėja, blauzda, gižnus, vyšnia.

Antraštė:

šū́stis

Straipsnelis:

Osetinų sūs/sos 1. "tuščiaviduris, akytas", 2. "plaučiai, pulmo". Plg. persų šuš "pulmo", o taip pat "mamma laxa et pendens" (Vullers), pehlevi suš, kurdų šoš, veneci šəža, afg. səẓ̌ai, Pamyro i. šuš, Pamyro sgl. ṣ̌əṣ̌, Pamyro v., š. ṣ̌uṣ̌, sakų suvä, svi, av. suš- "plaučiai". Bendresnė reikšmė "tuščiaviduris, kiauraviduris", kurią išlaikė osetinų kalba, daro abejotinu ryšį su s. i. śvas- "kvėpuoti"² [² Ar iš viso egzistuoja kalba, kurioje plaučių pavadinimas būtų susijęs su veiksmažodžiu "kvėpuoti"? Toks pavadinimas labiau buvo panašus į fiziologo mokytumą negu į senovės žmogaus pastebėjimą]. Greičiau su av. sūra- "lacuna; duburys" (persų sūrax "skylė"), s. i. śūnya- "tušias", lo. cavus "tuščias; pilnas", air. cua "tuščias". Galbūt čia ir lie. šū́snis, šū́stis, šūtis "krūva", šūka "šieno kupeta", s. i. śukti- "kriauklė; tuščias kiaušas" (Liebert, Das Nominalsuffix -ti im Altindischen, Lund, 1949, p. 197).

Šaltinis:

Абаев ИЭСОЯ III, 173–174