Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: šaiva, koneveikti, dievinti, apsergėti, drumstus, kraušis, sėtinis, žvelti, sykis, maistas, pakutra, guinioti, stėgė, paišai, apsidėti, skaudrus, akmenlinda, šėšėtė, piktybropė, taikus, kerenti, smaugti, žižė, ėskena, plepatas, kumelė, klejai, sirpti, šeivkojis, širvis, brankinti, gniaužti, liekuoti, byrėti, ėriščias, gražus, pragydrūlė, gugenti.

Antraštė:

šaivà

Straipsnelis:

Lie. dial. šaivà (bendr. šeivà), la. saiva ‘šeiva; adata tinklams adyti’ – tikslūs baltų atliepiniai šalia sl. *cěvъ: cěva ‘kai kurių augalų stiebo gabaliukas, naudojamas audžiant’: s. č. cěva ‘šeiva’, s.-kr. dial. cȋva ‘t.p.’, ukr. dial. цива ‘ritelė siūlams vynioti’. Tai senas baltų – slavų audimo terminas, bl.-sl. *sḱaiu̯a ėmęs pradžią iš ide. skē̆i- ‘atskirti’. Dėl semant. plg. v. Spule ‘ritelė; šeiva’ iš ide. *sp(h)el- ‘atskirti’.

Šaltinis:

SłPr II, 86

Antraštė:

šaiva

Straipsnelis:

žr. šeiva

Šaltinis:

Schuster-Šewc 1985, 742–743

Antraštė:

šaivà

Reikšmė:

Stäbchen im Weberschiffchen, auf das der Schussfaden gewickelt wird, Weberschiffchen, ein Knochen, Langbaum am Wagen, Pfeifenstiel, Röhrchen bzw. Rinne zum Abzapfen von Birkensaft, Lederhülse am Geschirr, Außenverschalung am Fenster

Straipsnelis:

žr. šeiva

Šaltinis:

Gliwa 2008b, 41–60

Antraštė:

šaivà

Reikšmė:

tube, net, needle, spool

Straipsnelis:

Knygoje aptariami pragermanų n kamieno daiktavardžiai, iš kitų kamienų daiktavardžių išsiskiriantys vokaline ir konsonantine šaknies variantų įvairove. Viena iš n kamieno daiktavardžiams būdingų šaknies balsių alternacijų yra *ī : *i kaita, kilusi iš ide. *ei : *i balsių kaitos eilės, įvykus reguliariam garsų pakitimui. Ji galėjo būti modelis kitiems tipams su kiekybiniu abliautu, tokiems kaip *ū : *u ir *ā : *a. *ī : *i kaita būdinga ‘shinbone’ reikšmės leksemoms. Rekonstruojami du pragerm. *skīō, *skinaz ‘shinbone’ kamieno variantai: 1. *skīa(n)- ir *skīōn: s. ang. scīa m. ‘shinbone’, ang. dial. shy ‘pole’, vid. vok. a. schīe mf. ‘fence post’, vok. Scheie f. ‘t. p.’, trm. šiija f. ‘leg splint, stick’; 2. *skinō-: s. ang. scinu f. ‘shin’, s. vok. a. scena, scina f. ‘shinbone, strip, needle’, vid. vok. a. schin(e) f. ‘strip, shin(plate)’, vok. Schiene f. ‘shin, strip’, vid. vok. ž. schēne f. ‘shin(plate), strip’ (= norv. dial. skine, skjene, šv. skena, da. skinne ‘shin, strip, stave’), vid. olandų schene f. ‘shin(plate), hollow bone, strip’, ankstyvoji (dabartinė) olandų scheene ‘tibia, crus’, olandų scheen ‘shinbone’. Etimonas dažnai siejamas su šaknimi *ski-, kaip s. i. scyáte ‘prune’. Lubotsky’is (2001, 232–3) neseniai pasiūlė semantiškai paprastesnę sąsają su ru. cévka ‘tube, shin of a horse’, č. céva ‘reed, tube’, lie. šaivà, šeivà ‘tube, net, needle, spool’ ir su antruoju nariu Avestos ascūm acc. sg. ‘shank’ ir s. i. aṣṭhīvá(nt)- ‘shinbone’ < *h₃esth₁-(s)ḱiH-uo- ‘bone-tube’. Bl.-sl. *koi(H)u- ir *ḱoi(H)u- skirtumą Lubotsky’is aiškina s-mobile įtaka, kuri gali būti rekonstruota pagal germaniškąsias formas. Lubotsk’is s. ang. scīa kildina iš *sḱiHu-o-. Kadangi s. ang. forma scīa, taip pat *skinō- neturi labialinių garsų (plg. spīwan ‘to spit’ < *spīwan-, s. ang. gīw ‘vulture’ < *gīwa-), galima teigti, kad kitose ide. kalbose *u traktuotinas kaip sufiksas. In.-ir. *Hast-čīua-, lie. šaivà, šeivà galėtų rodyti seną u kamieną su abliautu *ḱe/oiH-u, *ḱiH-u-ós. Germaniškasis n kamienas, antra vertus, arba tiesiogiai tęsia *ské(h₁)i-ōn, *sk(h₁)i-n-ós, arba ide. *skéiH-ōn, *skiH-n-ós su Dybo dėsniu netiesioginių linksnių formose. Šis darinys negali būtk tiesiogiai siejamas su gr. κίων, Mik. ki-wo ir arm. siwn ‘pillar’, nes šios formos turėtų būti kilusios iš *ḱiHu-ōn.

Šaltinis:

Kroonen 2011, 244–245