Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
šakà
Straipsnelis:
žr. šiekšta
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 300
Antraštė:
šakà
Straipsnelis:
žr. šaknis
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 297
Antraštė:
šakà
Straipsnelis:
Alb. thekë f. ‘kutas’. Priklausymą s.i. çā́khā ‘šaka’, lie. šakà grupei, dėstomą nuo G. Meyerio, reikia atmesti. Pagal tarminį variantą thak, kaip ir thakët e grunit ‘grūdų varpos akuotai’, formą su -e- vi dėlto reikia nagrinėti kaip daugiskaitos perėjimą į vienaskaitą.
Šaltinis:
Çabej 1966d, 53 (78)
Antraštė:
šakà
Straipsnelis:
[Ide-ieji augalų bei jų dalių pavadinimai, atspindėti sl. ir arm. k-se:] Ši izoglosa, be sl. ir arm. k-ų, kerta ir ide. pietrytinį arealą, plg. arm. cʿax ‘šaka’, s. sl., bulg., s.-kr., s. r., r. соxа ‘šakymas, šakonė’, r. trm. посошье ‘augalas Acorus calamus’, s.i. çakha ‘šaka’, n.pers. šax ‘šakas, ragas’, lie. šakà, la. saka ‘medžio šakymas’. Visų šių žodžių praforma yra *sḱak-, *ḱakhā (Фасмер III 729).
Šaltinis:
Сараджева 1979 (1981), 158
Antraštė:
šakà
Straipsnelis:
Autorius praslavų leksikoje išskirdamas sinonimų poras, nurodo baltiškus ir itališkus ingredientus, atsiradusius dėl geografinių kontaktų [8–9]. Prasl. soxa (s.sl. coxa ‘dvišakės’, bulg. coxa ‘lazda su šakumu’, s.-kr. coxa ‘šakės pavidalo kartis’, r. соха ‘t.p.’, č. socha ‘t.p.’, le. socha ‘(medžio) šakumas, a. luž. socha ‘baslys su šakumu’, ž. luž. socha ‘t.p.’ ‘šakės’ turi tikslių paralelių baltų kalbose: lie. šakà ‘šakumas’, šãkė ‘šakės’, la. saka ‘medžio išsišakojimas’. T.p. plg. s.i. śākhā ‘šakelė’, go. hōha ‘plūgas’. Prasl. vidla ‘šakės’ yra sinonimas, atsiradęs dėl italų *uīdlā (lo. fībula < *u̯eidhlā) infiltracijos ir baltiškų atitikmenų neturi.
Šaltinis:
Мартынов 1978, 35
Antraštė:
šaka
Straipsnelis:
Ide. k. žodžiai, žym. sąv. ‘šaka’, dažnai giminiški žodžiams, reiškiantiems ‘šaknis’. Kiti šios reikšmės žodžių etimolog. šaltiniai: ‘letena, ranka, koja’, ‘laužti’ ir t.t., tačiau dažniausiai ‘(su)skilti; dalinti’ ir pan. Lie. šaka, r. suk (s.sl. sąku ‘šakelė’), s. i. çākhā; arm. c̣ax; s. air. gēsca, gēc; kimrų cangem, cainc; gimin. s. i. çan̄ku- ‘kaištis’, lie. šaknis, la. sakne, pr. sagnis ‘t.p.’, go. hōha, s. air. cēcht ‘arklas (šakota lazda)’.
Šaltinis:
Buck 1949, 524
Antraštė:
šakà
Straipsnelis:
Arm. c̣ax, c̣axoy ‘šaka’ […] labiausiai susijęs su s. i. śākhā ‘šaka, atšaka’ […], go. hōha ‘plūgas’, lie. šakà ‘Ast’, sl. socha ‘šaka, lazda’.
Šaltinis:
Solta 1960, 210
Antraštė:
šakà
Straipsnelis:
žr. žagas
Šaltinis:
Абаев ИЭСОЯ IV, 291–292
Antraštė:
šakà
Straipsnelis:
[aptariama praslavų *ch genezė.] Teikiamas pavyzdys, kai lie. š, sl. ch: lie. šakà, la. saka ir prasl. *socha ‘gabelartiger Ast’ ir s. i. śākhā, go. hōha; taip pat plg. sl. su įterptiniu -n- ir kentuminiu k prasl. *so̧kъ ‘Astknoten, Knorren’.
Šaltinis:
Schuster-Šewc 2000, 25, 29
Antraštė:
šakà
Straipsnelis:
Sl. soxá priskirtinas ide. vardažodžių tipui, pristatytam straipsnyje apie ide. laringalinius heteroklitikus (Hamp 1994, in Indogermanica et Caucasica: Fs. K. H. Schmidt…). Ide. *ḱ(é)Hₐk-Hₐ: S. i. śā́khā ‘branch, twig’ […], persų šāx, arm. çax, lie. šakà, šãkės, la. saka ‘branching’, sakas ‘yoke’; r., bulg. soxá ‘plough, prop, beam, fork’, s.-kr. sòha ‘forked wood, prop’, le. socha, č., slovk. socha ‘Bildsäule’, slov. sóha, go. hōha ‘plough’; netiesioginiai linksniai su -n-: […] lie. šaknìs; vediniai su -l: s. i. śákala ‘splinter’, lie. šakalỹs, s. v. a. huohili; giminiškas u kamienas ḱ(o)nk-ú: s. i. śaŋkú- ‘peg’, s. sl. sǫkъ ‘twig’, bulg. sъk, s.-kr. suk, slov. sǫ̑k ‘branch, knot’, sokàt, č. suk ‘knot. s. isl. hār, hǣll, kimrų cainc ‘branch’ (ū kamienas), air. gēc < gank-.
Šaltinis:
Hamp 2006b, 97–98
Antraštė:
šakà
Reikšmė:
Zweig
Straipsnelis:
Go. hoha* ‘Pflug’ < *hōh-an- veikiausiai sietinas su s. i. śā́khā- ‘Zweig’, taip pat plg. su trumpuoju balsiu lie. šakà ‘Zweig’, s. r. socha ‘Stock, Pflug’. Kiti ryšiai yra neaiškūs.
Šaltinis:
Casaretto 2004, 234
Antraštė:
šakà
Reikšmė:
Zweig
Straipsnelis:
[Ginama teorija, kad ide. sprogstamųjų veliarinių priebalsių sistema buvo *k : *, o * atsirado iš *k palataliniame kontekste.] Pasak Gamkrelidzės ir Ivanovo (Indo-European and the Indo-Europeans, Berlin, New York: de Gruyter, 1995, 83tt.), ide. prokalbėje nebuvo šaknų, kurios turėtų du tos pačios serijos sprogstamuosius priebalsius, kas rodytų opoziciją *k : *, pvz., *k̑ā̆k- ‘Ast, Zweig’ > s. i. šā́khā-, arm. c‘ax, lie. šakà ‘Zweig’, s. r. socha ‘Pfahl, Hakenpflug’, go. hoha ‘Pflug’. Tačiau šis principas yra neteisingas. Bet kokiu atveju, šią šaknį reikėtų rekonstruoti kaip *(s)k̑éH-kh₂- / *(s)k̑H-kéh₂- ‘Spitze, Wipfel’, kuri yra kolektyvas iš *(s)k̑éH-ko- iš šaknies *(s)k̑éH- ‘spitzen, schärfen’, plg. n. Av. saēni- ‘Spitze, Wipfel’ (< *(s)k̑Héi̯-ni-, atsiradusi iš paraleliai išplėstos šaknies *(s)k̑H-éi̯- / *(s)k̑H-i-´ ~ *(s)k̑iH-´).
Šaltinis:
Lipp 2009a, 55–59
Antraštė:
šaka
Straipsnelis:
Straipsnyje kalbama apie hidronimus 16–17 a. Latvijos žemėlapiuose. Suom. hako ‘grüner Zweig eines Nadelbaums; vermoderter Baumstamm auf der Erde, im Moor, in Wasser’, est. hagu ‘žagari’, lyvių. a’g (pl. agùd) ‘skujas’ yra galimi baltizmai, plg. lie. šaka, la. saka, žagars.
Šaltinis:
Balode 1998, 49

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas